Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 5 d. reglamento Nr. 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 49 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidos, patirtos dėl tarpvalstybinių srautų priėmimo, turi būti nustatomos remiantis numatomomis ilgalaikėmis vidutinėmis augančiomis išlaidomis (angl. forward-looking long-run average incremental costs), atsižvelgiant į nuostolius, investicijas į naują infrastruktūrą ir atitinkamos esamos infrastruktūros išlaikymo išlaidų dalį, t. y. kiek tokia infrastruktūra naudojama tarpvalstybiniams srautams perduoti, ypač atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tiekimo saugumą. Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 5 d. Direktyvos 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva) preambulės 81 punkte numatyta, jog reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad perdavimo ir skirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys išlaidas, ir turėtų atsižvelgti į ilgalaikes, ribines, išvengtas tinklo išlaidas dėl paskirstytos gamybos ir paklausos valdymo priemonių. Energetikos įstatymas (EĮ) nustatyta, kad Taryba tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas (EĮ 8 str. 11 d. 2 p.), kontroliuoja taikomas valstybės reguliuojamas kainas ir tarifus (EĮ 8 str. 11 d. 3 p.). Elektros energetikos įstatymas (EEĮ) nustato, kad Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui, ir tokią apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį Taryba skelbia savo interneto svetainėje (EEĮ 68 str. 11 d.). Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui pareigą teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą (EEĮ 68 str. 1 d. 2. p.), turi teisę nustatyti sąnaudų padengimo mechanizmą ir (ar) kainų nustatymo metodiką, skatinančią efektyvumą, ir, kiek įmanoma, ilgalaikę konkurenciją elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkose, (...), taip pat padidinančią naudą vartotojams (EEĮ 68 str. 5 d.).
Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti, turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų teikimo sąnaudos (EEĮ 68 str. 9 d.). Taryba, vadovaudamasi minėtomis EĮ ir EEĮ nuostatomis, 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 patvirtino Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką (toliau – Metodika), elektros energijos perdavimo paslaugos ir skirstymo paslaugos (išskyrus skirstymo tinklų operatorių, kurių veiklos teritorijoje yra mažiau nei 100 000 sistemos naudotojų) kainų viršutinės ribos nustatomos taikant Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelį (toliau – LRAIC apskaitos modelis). |