Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas.
CK 6.223 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. To paties straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.
Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutarties pakeitimas – tai kitokių nei pirminėje sutartyje sąlygų nustatymas, kurios panaikina arba pakeičia pirmine sutartimi šalims sukurtas teises ir pareigas, todėl įstatyme ar šalių sutartyje nustatyta tvarka pakeistos sutarties sąlygos netenka galios, o naujosios tampa privalomomis ir šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-394/2014).
Vadovaujantis CK 6.2284 str. 2 d. 10 p., nesąžininga sutarties sąlyga laikoma sąlyga pagal kurią verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sutartyje šalys gali susitarti, kad ūkio subjektas turės teisę keisti sutarties sąlygas, pvz. fiksuotos kainos dydį, vienašališkai esant tam tikriems aiškiai išdėstytiems pagrindams. Jeigu sutartyje numatyta tik teisė keisti sutarties sąlygas vienašališkai, bet nenurodyti keitimo pagrindai – sąlyga gali būti teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinta nesąžininga.
Tuo atveju, jei sutartyje sutarties sąlygų vienašališkas keitimas nėra aptartas, sutarties sąlyga gali būti keičiama tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu.
Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista.
To paties įstatymo straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad nepriklausomas tiekėjas turi teisę vienašališkai mažinti elektros energijos tiekimo kainą buitiniams vartotojams. Apie šį ketinimą buitiniai vartotojai turi būti informuojami raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis. Šiuo atveju šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, išskyrus atvejus, kai kartu yra keičiamos kitos sutarties sąlygos.
