ATĮ 302 straipsnio 7 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad „Taryba, per 5 mėnesius nuo regioninio atliekų tvarkymo centro visų tinkamų duomenų ir (arba) dokumentų pateikimo dienos išnagrinėjusi regioninės kainos apskaičiavimo projektą, nustato naują konkretaus regiono regioninę kainą. Tarybai nepatvirtinus naujos regioninės kainos per numatytą terminą, lieka galioti ankstesnė patvirtina regioninė kaina. Tarybos patvirtinta regioninė kaina galioja ne trumpiau kaip 3 metus iki naujos Tarybos sprendimu patvirtintos regioninės kainos įsigaliojimo“. Prašome Tarybos pateikti nuomonę, ar dalininkai turi teisę tvirtinti naują kainą negavus Tarybos pritarimo naujai siūlomai kainai ir ar dalininkams patvirtinus naują kainą nebus nusižengiama Įstatymo nuostatoms?
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATĮ 302 straipsnio 7 dalies 3 punktu, RATC parengto pirmojo regioninių kainų apskaičiavimo projekto (toliau – Projektas) kopiją kartu su Projektą pagrindžiančiais dokumentais ir veiklos planais turi pateikti regiono savivaldybėms tuo pačiu metu, kaip ir Tarybai. Savivaldybės ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Projekto gavimo dienos galės pateikti pastabas dėl Projekto RATC ir Tarybai. Šiuo metu Taryba laukia RATC Projektų, atitinkančių Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodikos reikalavimus. Darytina išvada, kad kol konkrečiam regionui nebus nustatyta regioninė kaina, regiono savivaldybių mokami komunalinių atliekų tvarkymo mokesčiai bus nustatomi (patvirtinami) steigėjų (dalininkų) sprendimu pagal nusistovėjusią tvarką. Įsigaliojus regioninei kainai, RATC įgis teisę visoms regiono savivaldybėms taikyti vienodą Tarybos patvirtintą regioninę kainą.
Ar visuomenės informavimo sąnaudas bus galima įtraukti į reguliuojamosios veiklos sąnaudas? Ar visuomenės informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais paslaugų sąnaudos (t.y. RATC lėšos) galės būti įtrauktos į regioninę kainą?
Atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1801 „Dėl atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 32.9 papunktis nustato draudimą ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams priskirti šias nepaskirstomąsias sąnaudas: reklamos, rinkodaros ir su įmonės įvaizdžio kūrimo tikslais susijusias sąnaudas, išskyrus vadovaujantis teisės aktais privalomas informavimo veiklos sąnaudas bei Ūkio subjekto tinklalapio palaikymą. Atsižvelgiant į tai, į reguliuojamosios veiklos sąnaudas ir į regioninę kainą bus galima įtraukti tik teisės aktais privalomas visuomenės informavimo sąnaudas, bei ūkio subjekto tinklalapio palaikymo sąnaudas. Kitos su visuomenės informavimu susijusios sąnaudos privalės būti priskirtos nereguliuojamajai veiklai.
ATĮ 2 straipsnio 581 dalyje įtvirtinta nuostata, kad regioninę kainą sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, o 302 straipsnio 6 dalyje nustatyta ūkio subjekto pareiga pagrįsti, kad regioninė kaina grindžiama būtinosiomis sąnaudomis. Atsižvelgiant į tai, reikės pateikti visuomenės informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais paslaugų sąnaudų pagrįstumą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
Ar investicijos ir daiktų dalinimosi stotelių eksploatavimo sąnaudos galėtų būti traukiamos į regioninę kainą?
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 585 dalyje nustatyta, kad reguliuojamoji veikla yra regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) vykdoma komunalinių atliekų tvarkymo veikla, kurios įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, o 581 dalyje apibrėžta, kad regioninė kaina yra trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro RATC reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, bei 584 dalyje nustatyta išimtis, kad į reguliuojamąją kainą neįskaičiuojamos komunalinių atliekų tvarkymo administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų kaina. ATĮ 2 straipsnio 40 dalyje apibrėžta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva dėl atliekų) 3 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad „prevencija“ – priemonės, kurių imamasi prieš medžiagai ar produktui virstant atliekomis ir kurios sumažina: a) atliekų kiekį, įskaitant pakartotinai naudojant produktus ar prailginant produktų gyvavimo ciklą; b) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai arba c) pavojingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose.
Tinkami naudoti gyventojų atnešami daiktai negali būti laikomi komunaline atlieka, todėl daiktų mainų punktų (kur gyventojai nustatyta tvarka gali nemokamai atnešti nereikalingus tinkamus naudoti daiktus) veikla laikoma atliekų prevencijos veikla ir su veikla susijusios sąnaudos turi būti priskirtos nereguliuojamajai veiklai. Atskirai pažymėtina, kad Direktyvos dėl atliekų 9 straipsnio 1 dalies d) punkte nustatyta: „Valstybės narės imasi atliekų susidarymo prevencijos priemonių. Tomis priemonėmis bent skatinama produktus naudoti pakartotinai ir kurti taisymo ir pakartotinio naudojimo skatinimo sistemas, visų pirma elektros ir elektroninės įrangos, tekstilės, baldų, pakuočių, statybinių medžiagų ir produktų“, kas suponuoja aukščiau nurodytos veiklos priskyrimą atliekų prevencijai.
Ar reikia VERT pateikti Investicijų vertinimo ir derinimo valstybinėje energetikos taryboje tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus prieš pasirašant sutartis? Ar reikia Taryboje derinti šiuo metu (po 2023 m. sausio 1 d.) vykdomas investicijas?
Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1802 „Dėl regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8 punkte nustatyta, kokius investicijų derinimui dokumentus reikia pateikti Tarybai Tvarkos aprašo 6.1.1.2 papunktyje nurodytų investicijų derinimui (RATC atveju – investicijos, kurių vertė yra nuo 0,2 mln. Eur iki 1 mln. Eur). Dokumentus reikia pateikti derinant investicijas. Vadovaujanti Tvarkos aprašo 10 punktu, investicijos Tarybai teikiamos derinti bet kurioje įgyvendinimo stadijoje (prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu ir įvykdžius investiciją), išskyrus Tvarkos aprašo 11 punkte nurodytus atvejus.
Ar galėsime palūkanas už paskolą, skirtą investicijai į atskirą maisto/virtuvės atliekų surinkimą ir rūšiavimą priskirti būtinosioms sąnaudoms (tokia veikla privalo būti vykdoma Europos Komisijos sprendimu)?
Aprašo 32.6 papunktis nustato draudimą ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams priskirti šias nepaskirstomąsias sąnaudas: patirtas palūkanų ir kitas finansinės-investicinės veiklos sąnaudas. Palūkanų sąnaudos vykdant investicinį projektą bus suderintos vadovaujantis Tvarkos aprašu ir atitinkamai pagal Tvarkos aprašo 21.3 papunkčio nuostatas, skolinto kapitalo kaina skaičiuojama pagal Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, principus.
Prašome patikslinti, ar visos atliekos, surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (susidarančios namų ūkiuose) patenka į reguliuojamą veiklą (įskaitant statybines atliekas)?
ATĮ 2 straipsnio 581 ir 585 dalys suponuoja, kad į reguliuojamosios veiklos apimtį patenka tik komunalinių atliekų tvarkymo veiklos, o kitų atliekų tvarkymo veiklos priskiriamos nereguliuojamajai veiklai. Atskirai pažymėtina, kad ATĮ 2 straipsnio 39 dalyje reglamentuojama, prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos. ATĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu, o 2 dalyje nustatyta, kad atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 1 priede komunalinės atliekos klasifikuojamos sąrašo 20 skyriuje “Komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas" ir visoms komunalinėms atliekos priskiriama kodo pradžia yra 20. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad visos atliekos, kurios nepatenka į aukščiau minėtą 20 skyrių ir neturi kodo pradžioje skaitmens 20 yra laikomos nekomunalinėmis atliekomis.
Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, ūkio subjektas privalo paskirstyti ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą punkte išvardintiems reguliuojamosios veiklos verslo vienetams ir nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui, kuriame išskiriama ir ši paslauga: atliekų, nepriskiriamų komunalinėms atliekoms, tvarkymas.
Aprašo 10.7.5 punkte nustatyta, kad apdorotų deginimo liekanų priėmimas ir tvarkymas yra priskiriamas nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui. Ar savo esme analogiška veikla – po apdorojimo likusių atliekų priėmimas, saugojimas ir tvarkymas taip pat priskiriamas nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui?
Reguliuojamosios veiklos verslo vienetams (su ATĮ nustatytomis išimtimis) priskiriamos sąnaudos, kurias bendrai dengia per nustatytas rinkliavas ir kitus mokesčius atliekų turėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, patenkantys į savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Nereguliuojamosios veiklos verslo vienetai, kuriuos sudaro RATC veikla, nereguliuojama pagal ATĮ arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, suformuoti atsižvelgiant į komercinę-ūkinę veiklą, kuri susijusi ne su savivaldybių tvarkymo sistemose susidariusių komunalinių atliekų tvarkymu. Pažymėtina, kad apdorotos deginimo liekanos nėra priskiriamos komunalinėmis atliekomis pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedą. Analogiškai nereguliuojamos veiklos verslo vienetams turi būti priskirtos visos atliekos, kurios nėra komunalinės (pvz. atliekos iš atliekų tvarkymo įrenginių, kodas 19..... ir pan.).
Ar komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudos, kurias patiria regioniniai atliekų tvarkymo centrai priskiriamos prie reguliuojamų sąnaudų?
ATĮ yra nustatyta, kad atliekų surinkimas nėra reguliuojamoji veikla. Atsižvelgiant į tai, nereguliuojamos veiklos sąnaudos negali būti laikomos būtinosiomis reguliuojamosios veiklos sąnaudomis ir įtraukiamos į regioninę kainą.
RATC atliekų tvarkymo veikloje naudoja mechanizmus (tanktintuvas, smulkintuvas, buldozeris, traktoriai ir t.t.). Ar šių mechanizmų remonto sąnaudas priskirti kintamoms ar pastoviosioms sąnaudoms? Ar šių mechanizmų kuro sąnaudas priskirti kintamoms ar pastoviosioms sąnaudoms? Taip pat kokioms sąnaudoms (kintamosioms ar pastoviosioms) priskirti darbo drabužių ir apsaugos priemonių (šalmai, pirštinės, batai) ir kokioms druską ir smėlį sąvartyno ir aikštelių kelių barstymui žiemą?
Kintamosios sąnaudos (angl. Variable costs), tai sąnaudos, kurių dydis priklauso nuo gamybos (ar paslaugų apimties). Pvz.: didėjant gamybos apimčiai, didėja medžiagų (žaliavų) sąnaudos ir t.t., didėjant pervežimų apimčiai – didėja ir kuro sąnaudos ir t.t.
Pastoviosios sąnaudos (angl. Fixed cost), tai sąnaudos, nepriklausančios nuo gaminamos produkcijos (atliekamų paslaugų) apimties. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, administracijos darbuotojų DU, draudimo išlaidos, paskolų palūkanos ir t.t. Dar vadinamos fiksuotosiomis sąnaudomis.
Vertinant ir priskiriant visas sąnaudas būtina vadovautis vienodais principais – ar gamybos (paslaugų) apimties padidėjimas/sumažėjimas turi įtakos atitinkamoms sąnaudoms. Įprastai formuojant produkto ar paslaugos kainodarą, nuo orų, klimatinių aplinkybių ar kitų, nuo ūkio subjekto nepriklausančių aplinkybių priklausančios sąnaudos (teisės aktų pasikeitimai, mokesčių padidėjimas/sumažėjimas, atitinkamai iškritusių kritulių padidėjimas/sumažėjimas ir t.t.) priskiriamos prie pastoviųjų.
