Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2024 m. gruodžio mėn. buvo 90 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo vos 1 proc. 2024 m. lapkričio mėn. kainų vidurkis buvo 89 Eur/MWh.
2024 m. gruodį taip pat fiksuota apie 1 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 89 Eur/MWh.
2024 m. gruodį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2020 m. ‒ kai gruodžio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 42 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 2 kartus aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- gruodžio mėn. didėjantis elektros energijos vartojimas, taip pat dėl remonto darbų sumažinti Baltijos regiono elektros energijos prekybai svarbių jungiamųjų linijų pralaidumai (daugiau informacijos čia) turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi, tačiau ją iš dalies atsvėrė išaugusi vietinė vėjo jėgainių generacija;
- gruodžio 10‒13 d. Vokietijoje susiformavusios oro sąlygos, kai nustojo pūsti vėjas, o dėl gausaus rūko nebuvo saulės (vok. dunkelfaute), lėmė didelį elektros energijos trūkumą ir atitinkamai gamybos iš kitų nei atsinaujinantys energijos ištekliai, kurie yra ženkliai brangesni, poreikį (daugiau informacijos čia). Tai lėmė aukštesnes elektros energijos kainas visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos šalis;
- dėl incidento, kurio metu buvo pažeista jungiamoji linija Estlink 2 tarp Estijos ir Suomijos, sumažėję pralaidumai tarp šių šalių mažino galimybę importuoti pigesnę elektros energiją į Baltijos šalių regioną ‒ tai turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi gruodžio paskutinę savaitę.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje gruodį elektros kaina siekė 90,5 Eur/MWh, Estijoje ‒ 84 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 60 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota gruodžio 12 d. (ketvirtadienis) ‒ siekė 235 Eur/MWh, mažiausia gruodžio 25 d. (trečiadienis) ‒ 12 Eur/MWh.
2024 m. gruodžio mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje neigiamų valandinių elektros energijos kainų nebuvo fiksuota. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuota 22 valandos (t. y. 3,0 proc. mėnesio valandų) (gruodžio 2, 11, 16, 26 ir 30 d.) ir 27 valandos (t. y. 3,6 proc. mėnesio valandų) (gruodžio 2, 26 ir 29‒31 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje svyravo nuo -0,01 iki -1,0 Eur/MWh., o Švedijos SE4 prekybos zonoje ‒ nuo -0,03 iki -2,18 Eur/MWh
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. gruodį siekė 781 GWh ir padidėjo 19,4 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Lapkritį nacionalinė generacija siekė 655 GWh. Palyginti su 2023 m. gruodžio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 602 GWh, 2024 m. gruodį sugeneruota 30 proc. daugiau elektros energijos.
2024 m. gruodžio mėn. net 68 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. gruodį siekė 1 147 GWh ir buvo 5,5 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. lapkritį suvartota 1 087 GWh elektros energijos. 2024 m. gruodį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo 1,0 proc. 2023 m. gruodžio mėn. buvo suvartota beveik 1 136 GWh elektros energijos.
2024 m. gruodžio mėn. didžiausios elektros energijos kainos formavosi rytinio kainų piko valandomis 8‒11 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina siekusia 141 Eur/MWh 9‒10 val., o vakarinio kainų piko valandomis 16‒19 val. valandos vidutinės kainos svyravo apie 124‒128 Eur/MWh ir nedaug skyrėsi nuo valandinių kainų vidutinio lygio dienos metu ar vėlesnėmis vakaro valandomis.
Šį gruodį žemiausių kainų valandos buvo 23‒6 val. su žemiausia valandos vidutine kaina siekusia 40 Eur/MWh (3‒4 val.).
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. gruodžio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 57 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ generavo vėjo jėgainės, o saulės jėgainių generacija sudarė vos 1,6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 10 proc., šiluminės elektrinės ‒ 25 proc., kitos ‒ 7 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. gruodžio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 18 proc. didesnis nei lapkritį (gruodį pagaminta 442 GWh, lapkritį ‒ 374 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 44 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. gruodžio mėn. vėjo elektrinės pagamino 307 GWh elektros energijos.
2024 m. gruodį saulės elektrinės pagamino vos 12 GWh elektros energijos, t. y. 49 proc. mažiau nei praėjusį lapkričio mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo beveik 60 proc. didesnis nei 2023 m. gruodžio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 8 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) gruodžio mėn. padidėjo 15 proc. ir siekė 75 GWh, lapkritį ‒ 65 GWh. 2024 m. gruodžio mėn. hidroelektrinės pagamino 9 proc. mažiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. gruodį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 36 proc., palyginti su praėjusiu lapkričio mėn. Gruodį šiluminės elektrinės pagamino 197 GWh, lapkritį ‒ 145 GWh elektros energijos. 2024 m. gruodžio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis 36 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. gruodžio mėn.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2024 m. gruodžio mėn. siekė 55 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo didesnė 18 proc., o palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn. ‒ mažesnė 8 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pigesnė elektros energija pirmiausia nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų, į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. gruodžio mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 444 GWh ir buvo 9,6 proc. didesnis nei lapkričio mėn., kai siekė 405 GWh. Lietuvos eksportas į Švediją gruodžio mėn. siekė 17 GWh ir buvo net 3,4 karto didesnis nei prieš mėnesį.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Kai Lenkijoje vyrauja žemesnės kainos, per Lietuvos—Lenkijos jungtį galima importuoti pigesnę elektros energiją iš Lenkijos. Tiesa, 2024 m. spalio[EM1] pradžioje Baltijos šalių elektros energetikos sistemų operatorėms prisijungus prie Europos balansavimo energijos platformos MARI (daugiau informacijos čia), dėl poreikio užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą nuolat ženkliai ribojami LitPolLink jungties pralaidumai prekybai Lenkijos kryptimi (daugiau informacijos čia), todėl elektros energijos eksporto į Lenkiją galimybės yra sumažėjusios. Šie ribojimai nustatyti iki Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkos pradžios (daugiau informacijos čia).
Importas iš Lenkijos 2024 m. gruodžio mėn. siekė 83 GWh ir buvo 1 proc. didesnis nei lapkritį. Lietuva į Lenkiją eksportavo vos 8 GWh, t. y. 16 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 6 kartus mažiau nei prieš metus. 2024 m. lapkritį Lietuva iš Lenkijos importavo 82 GWh, eksportavo — 7 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. gruodžio mėn. siekė 96 GWh ir, palyginti su lapkričio mėn., buvo 12 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė 141 GWh ir buvo 2 kartus didesnis, palyginti su lapkričio mėn. Šiems pokyčiams įtakos turėjo ne elektros energijos poreikis gamyba Baltijos regiono prekybos zonose, bet ir jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Latvijos pralaidumų pokyčiai dėl vykdomų remonto darbų (gruodžio mėn. ribojimų apimtis buvo mažesnė, palyginti su lapkričio mėn. Daugiau informacijos čia). 2024 m. lapkritį Lietuva iš Latvijos importavo 111 GWh, į Latviją eksportavo 69 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. gruodžio mėn. importas į Latviją iš Estijos siekė 205 GWh ir buvo 41 proc. mažesnis, palyginti su lapkričio mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota tik 27 GWh elektros energijos, t. y. 1,7 karto daugiau nei praėjusį mėnesį. Importo apimtims įtakos turėjo jungiamųjų linijų pralaidumų ribojimai (daugiau informacijos čia).
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (jis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus. 2024 m. birželio mėn., taip pat liepos—rugpjūčio mėn. rezervuarų lygis didėjo, tik jau ne taip sparčiai, o rugsėjo ir spalio mėn. svyravo — tai mažėjo, tai vėl augo.
Gruodžio mėnesio pabaigoje (51-os savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 5,7 proc. žemesnis nei praėjusio lapkričio mėn. vidutinis lygis. 2024 m. gruodžio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. gruodžio mėn., buvo 28 proc. aukštesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. gruodžio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 46,7 Eur/MWh ir buvo 3 proc. didesnė, palyginti su lapkričio mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo beveik 63,6 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. gruodžio mėn. siekė 67,4 Eur/tCO2e ir, palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina, padidėjo 0,7 proc. (lapkritį vidutinė ATL kaina siekė 67 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 10 mėnesių sudarė vidutiniškai apie 40 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2025 m. I, II ir III ketv.).
2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 47 Eur/MWh ir, palyginti su lapkričio mėn. pabaiga, sumažėjo 12 proc.
2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒25 + SYHELFUTBL Q2‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. II ketv., siekė 23 Eur/MWh ir, palyginti su lapkričio mėn. pabaiga, sumažėjo 18 proc.
2024 m. gruodžio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒25 + SYHELFUTBL Q3‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. III ketv., siekė 20 Eur/MWh ir, palyginti su lapkričio mėn. pabaiga, sumažėjo 12 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas iš esmės sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒gruodžio mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė 45 proc. viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse. Struktūrinius disbalanso pokyčius lėmė gruodžio mėnesio neįprastai dideli Estijos disbalanso reikšmių svyravimai ypač nuo gruodžio 11 d. (didžiausia vidutinė reikšmė fiksuota gruodžio 12 d. ‒ 873 MWh/h, o maksimali teigiama valandos reikšmė 1002 MWh fiksuota gruodžio 11 d. 21 val. ir maksimali neigiama ‒ -808 MWh gruodžio 2 d. 4 val.)
2024 m. gruodžio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 28 GWh (vidutiniškai 38 MWh/h) ir buvo 14,2 proc. mažesnis nei 2024 m. lapkritį (lapkritį absoliutus disbalansas sudarė 33 GWh, arba vidutiniškai 46 MWh/h). Šis kiekis sudarė 2,5 proc., palyginti su gruodžio mėnesį Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. gruodžio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. gruodžio mėn., buvo 59 proc. mažesnis (2023 m. gruodį absoliutus disbalansas siekė 69 GWh, arba vidutiniškai 93 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė 258 MWh (gruodžio 25 d. 9 val.), o mažiausias teigiamas ‒ 0,0 MWh (gruodžio 22 d. 18 val.). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė net -170 MWh (gruodžio 25 d. 21 val.), o mažiausias neigiamas ‒ -0,15 MWh (gruodžio 31 d. 10 val.).[EM1] [EM2]
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.