Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2024 m. lapkričio mėn. buvo 89 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 3 proc. 2024 m. spalio mėn. kainų vidurkis buvo 91 Eur/MWh.
2024 m. lapkritį fiksuota beveik 16 proc. mažesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 105 Eur/MWh.
2024 m. lapkritį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai lapkričio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 71 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 24 proc. aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, lapkritį elektros kaina siekė 89 Eur/MWh, Estijoje ‒ 82,5 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 73 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota lapkričio 12 d. (antradienis) ‒ siekė 166 Eur/MWh, mažiausia lapkričio 16 d. (šeštadienis) ‒ 3 Eur/MWh.
2024 m. lapkričio mėn. Lietuvoje buvo fiksuota 19 valandų (t. y. 2,6 proc. mėnesio valandų) su neigiama valandine elektros energijos kaina (lapkričio 2, 16‒17 ir 25‒26 d.), Latvijoje ir Estijoje ‒ po 17 valandų (lapkričio 2, 16‒17 ir 25‒26 d.). Šiomis valandomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kainos svyravo nuo -0,01 iki -1,18 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuota 33 valandos (t. y. 4,5 proc. mėnesio valandų) (lapkričio 2, 14‒17 ir 25‒26 d.) ir 41 valanda (t. y. 5,7 proc. mėnesio valandų) (lapkričio 2, 15‒17 ir 25‒26 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje svyravo nuo -0,01 iki -1,51 Eur/MWh., o Švedijos SE4 prekybos zonoje ‒ nuo -0,01 iki -2,19 Eur/MWh
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. lapkritį siekė 655 GWh ir padidėjo 8,5 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Spalį nacionalinė generacija siekė 603 GWh. Palyginti su 2023 m. lapkričio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 442 GWh, 2024 m. lapkritį sugeneruota 48 proc. daugiau elektros energijos.
2024 m. lapkričio mėn. 60 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. lapkritį siekė 1 087 GWh ir buvo 6 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. spalį suvartota 1 023 GWh elektros energijos. 2024 m. lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo 1,4 proc. 2023 m. lapkričio mėn. buvo suvartota beveik 1 073 GWh elektros energijos.
2024 m. lapkritį buvo stebimas palyginti nedidelis skirtumas tarp rytinių ir vakarinių kainų pikų, o naktį kainos krito ženkliai daugiau nei dienos valandomis.
Lapkričio mėn. kainų pikas formavosi vakarinėmis valandomis 17‒19 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina, kuri siekė 145 Eur/MWh 18‒19 val., taip pat ryto valandomis 8‒10 val. su aukščiausia 117 Eur/MWh kaina 9‒10 val.
Šį lapkritį paros mažiausios kainos valandos buvo nakties metu (3‒5 val.), kai kainos siekė 44 Eur/MWh, dienos metu kainos žemiausiai buvo nukritusios 13‒14 val. ir siekė 96 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. lapkričio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 57 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ generavo vėjo jėgainės, o saulės jėgainių generacijos liko vos 4 proc. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 10 proc., šiluminės elektrinės ‒ 22 proc., kitos ‒ 7 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. lapkričio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 33 proc. didesnis nei spalį (lapkritį pagaminta 374 GWh, spalį ‒ 281 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 74 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. lapkričio mėn. vėjo elektrinės pagamino palyginti nedaug ‒ 215 GWh elektros energijos.
2024 m. lapkritį saulės elektrinės pagamino 24 GWh elektros energijos, t. y. 70 proc. mažiau nei praėjusį spalio mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo beveik 55 proc. didesnis nei 2023 m. lapkričio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 16 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) lapkričio mėn. sumažėjo 13 proc. ir siekė 65 GWh, spalį ‒ 75 GWh. 2024 m. lapkričio mėn. hidroelektrinės pagamino 15,5 proc. mažiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. lapkritį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 9 proc., palyginti su praėjusiu spalio mėn. Lapkritį šiluminės elektrinės pagamino 145 GWh, spalį ‒ 133 GWh elektros energijos. 2024 m. lapkričio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo beveik 2 kartus didesnis, palyginti su 2023 m. lapkričio mėn.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2024 m. lapkričio mėn. siekė 46 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo didesnė 38 proc., o palyginti su praėjusių metų lapkričio mėn. ‒ mažesnė 25 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pigesnė elektros energija pirmiausia nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų, į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. lapkričio mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 405 GWh ir buvo 15 proc. didesnis nei spalio mėn., kai siekė 351 GWh (spalį importas iš Švedijos NordBalt jungtimi buvo šiek tiek ribojamas dėl Švedijoje vykusių linijų remonto darbų, be to, spalio 4-tą savaitę dėl planuotų jungties NordBalt remonto darbų elektros energija iš Švedijos nebuvo importuojama, tuo tarpu lapkritį jokių jungties pralaidumų ribojimų nebuvo. Daugiau informacijos čia). Lietuvos eksportas į Švediją lapkričio mėn. siekė -5 GWh ir buvo net 6 kartus didesnis nei prieš mėnesį.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Kai Lenkijoje vyrauja žemesnės kainos, per Lietuvos—Lenkijos jungtį galima importuoti pigesnę elektros energiją iš Lenkijos. Tiesa, 2024 m. lapkričio pradžioje Baltijos šalių elektros energetikos sistemų operatorėms prisijungus prie Europos balansavimo energijos platformos MARI (daugiau informacijos čia), dėl poreikio užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą nuolat ženkliai ribojami LitPolLink jungties pralaidumai prekybai Lenkijos kryptimi (daugiau informacijos čia), todėl elektros energijos eksporto į Lenkiją galimybės yra sumažėjusios. Šie ribojimai nustatyti iki Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkos pradžios (daugiau informacijos čia).
Importas iš Lenkijos 2024 m. lapkričio mėn. siekė 82 GWh ir buvo 41,5 proc. mažesnis nei spalį. Lietuva į Lenkiją eksportavo vos 7 GWh, t. y. 3 kartus mažiau nei prieš mėnesį ir beveik 9 kartus mažiau nei prieš metus. 2024 m. spalį Lietuva iš Lenkijos importavo 140 GWh, eksportavo — 21 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. lapkričio mėn. siekė 111 GWh ir, palyginti su spalio mėn., buvo 2,6 proc. didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė 69 GWh ir buvo 27 proc. didesnis, palyginti su spalio mėn. 2024 m. spalį Lietuva iš Latvijos importavo 108,5 GWh, į Latviją eksportavo 54 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. lapkričio mėn. importas į Latviją iš Estijos siekė 346 GWh ir buvo 21 proc. mažesnis, palyginti su spalio mėn. Importo sumažėjimui įtakos turėjo jungiamųjų linijų pralaidumų ribojimai (daugiau informacijos čia). Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota tik15 GWh elektros energijos, t. y. 7 kartus daugiau nei praėjusį mėnesį.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (jis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus. 2024 m. birželio mėn., taip pat liepos—rugpjūčio mėn. rezervuarų lygis didėjo, tik jau ne taip sparčiai, o rugsėjo ir spalio mėn. svyravo — tai mažėjo, tai vėl augo.
Lapkričio mėnesio pabaigoje (47-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 0,4 proc. žemesnis nei praėjusio spalio mėn. vidutinis lygis. 2024 m. lapkričio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. lapkričio mėn., buvo 13,5 proc. aukštesnis
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. lapkričio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 45 Eur/MWh ir buvo 9 proc. didesnė, palyginti su spalio mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo beveik 67,3 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. lapkričio mėn. siekė 67,0 Eur/tCO2e ir, palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina, padidėjo 6 proc. (spalį vidutinė ATL kaina siekė 63 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 10 mėnesių sudarė vidutiniškai apie 40 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2025 m. I, II ir III ketv.).
2024 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 54 Eur/MWh ir, palyginti su spalio mėn. pabaiga, sumažėjo 1,3 proc.
2024 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒25 + SYHELFUTBL Q2‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. II ketv., siekė 28 Eur/MWh ir, palyginti su spalio mėn. pabaiga, sumažėjo 9 proc.
2024 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒25 + SYHELFUTBL Q3‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. III ketv., siekė 23 Eur/MWh ir, palyginti su spalio mėn. pabaiga, sumažėjo 6 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas iš esmės sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒lapkričio mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė pusę (50 proc.) viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse.
2024 m. lapkričio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 33 GWh (vidutiniškai 46 MWh/h) ir buvo 29,5 proc. mažesnis nei 2024 m. spalį (spalį absoliutus disbalansas sudarė 47 GWh, arba vidutiniškai 109 MWh/h). Šis kiekis sudarė 3 proc., palyginti su lapkričio mėnesį Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. lapkričio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. lapkričio mėn., buvo 27 proc. mažesnis (2023 m. lapkritį absoliutus disbalansas siekė 45 GWh, arba vidutiniškai 63 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė 225 MWh (lapkričio 5 d. 21 val.), o mažiausias teigiamas ‒ 0,07 MWh (lapkričio 13 d. 3 val.). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė net -516 MWh (lapkričio 19 d. 6 val.), o mažiausias neigiamas ‒ -0,01 MWh (lapkričio 16 d. 9 val.).
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.
