Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. spalio mėn. buvo 91 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 9 proc. 2024 m. rugsėjo mėn. kainų vidurkis buvo 84 Eur/MWh.
2024 m. spalį fiksuota beveik 5 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 87 Eur/MWh.
2024 m. spalį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai spalio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 64,5 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 41 proc. aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
· spalio pradžioje vis dar besitęsiantys Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 2 remonto darbai dėl neplanuoto gedimo ir kitų gamybos įrenginių neprieinamumas (daugiau informacijos čia), tai taip pat planuoti NordBalt jungties remonto darbai (daugiau informacijos čia) didino poreikį Baltijos šalyse gamintis elektros energiją brangesnėmis iškastinio kuro technologijomis, o turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi spalio mėnesį;
· vėjuoti orai ir didėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat gana saulėtas spalis ir saulės elektrinių generacija mažino elektros energijos kainų augimo veiksnių poveikį.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, spalį elektros kaina siekė 91 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo ženkliai mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 26 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota spalio 2 d. (trečiadienis) ‒ siekė 241 Eur/MWh, mažiausia spalio 20 d. (sekmadienis) ‒ beveik 3 Eur/MWh.
2024 m. spalio mėn. Lietuvoje, Latvijoje, taip pat Estijoje buvo fiksuota 30 valandų (t. y. 4 proc. mėnesio valandų) su neigiama valandine elektros energijos kaina (spalio 11, 13, 18, 20‒21 ir 30 d.). Šiomis valandomis Lietuvoje, Latvijoje, taip pat Estijoje kainos svyravo nuo -0,01 iki -3,00 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuota 120 valandų (t. y. 16 proc. mėnesio valandų) (spalio 10‒13, 17‒18, 20‒24 ir 27‒30 d.) ir 107 valandos (t. y. 14 proc. mėnesio valandų) (spalio 10‒13, 17‒18, 20‒24, 27‒28 ir 30 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje, tai pat Švedijos SE4 prekybos zonoje svyravo nuo -0,01 iki -3,00 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. spalį siekė 603 GWh ir padidėjo 2 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Rugsėjį nacionalinė generacija siekė 592 GWh. Palyginti su 2023 m. spalio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 643,5 GWh, 2024 m. spalį sugeneruota 6,2 proc. mažiau elektros energijos.
2024 m. spalio mėn. apie 59 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. spalį siekė 1 023 GWh ir buvo beveik 10 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. rugsėjį suvartota 932 GWh elektros energijos. 2024 m. spalį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo vos 0,6 proc. 2023 m. spalio mėn. buvo suvartota 1 017 GWh elektros energijos.
2024 m. vasarą išryškėjo šiek tiek kitoks didžiausių ir mažiausių paros kainų išsidėstymas ‒ buvo stebimas didesnis kainų skirtumas tarp rytinių ir vakarinių kainų pikų, dieną kainos krito ženkliai daugiau nei nakties valandomis. Rugsėjo mėn. išliko panaši piko valandų kainų tendencija, tačiau nakties ir dienos valandų kainos vėl tapo panašios. Spalį vėl buvo stebimos supanašėjusio rytinių ir vakarinių kainų pikų valandų kainos ir didesnis skirtumas tarp dienos ir nakties kainų.
Spalio mėn. kainų pikas formavosi vakarinėmis valandomis 18‒21 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina siekusia 171 Eur/MWh 19‒20 val., taip pat ryto valandomis 8‒10 val. su aukščiausia 159 Eur/MWh kaina 8‒9 val.
Šį spalį paros mažiausios kainos valandos buvo nakties metu (3‒5 val.) kai kainos svyravo apie 44‒45 Eur/MWh, dienos metu (12‒15 val.), kai kainos svyravo apie 73‒78 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. spalio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 47 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ generavo vėjo jėgainės, o trumpėjančios dienos lėmė, kad saulės jėgainės sugeneravo ženkliai mažiau ‒13 proc. dalį. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 12 proc., šiluminės elektrinės ‒ 22 proc., kitos ‒ 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. spalio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 22 proc. didesnis nei rugsėjį (spalį pagaminta 281 GWh, rugsėjį ‒ 230 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 24 proc. mažesnis nei prieš metus, kai 2023 m. spalio mėn. vėjo elektrinės pagamino rekordiškai daug ‒ 369 GWh elektros energijos.
2024 m. spalį saulės elektrinės pagamino 81 GWh elektros energijos, t. y. 49 proc. mažiau nei praėjusį rugsėjo mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo beveik 2 kartus didesnis nei 2023 m. spalio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 41 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) spalio mėn. padidėjo 11,5 proc. ir siekė 75 GWh, rugsėjį ‒ 67 GWh. 2024 m. spalio mėn. hidroelektrinės pagamino 11 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. spalį, prasidėjus šildymo sezonui, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 30 proc., palyginti su praėjusiu rugsėjo mėn. Spalį šiluminės elektrinės pagamino 133 GWh, rugsėjį ‒ 102 GWh elektros energijos. 2024 m. spalio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 34,5 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. spalio mėn.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2024 m. spalio mėn. siekė 34 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu buvo mažesnė 4 proc., o palyginti su praėjusių metų spalio mėn. mažesnė 50 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. spalio mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 351 GWh ir buvo 20 proc. mažesnis nei rugsėjo mėn., kai siekė 438 GWh (rugsėjį ir spalį importas iš Švedijos NordBalt jungtimi buvo šiek tiek ribojamas dėl Švedijoje vykstančių linijų remonto darbų, be to, spalio 4-tą savaitę dėl planuotų jungties NordBalt remonto darų elektros energija iš Švedijos nebuvo importuojama. Daugiau informacijos čia). Lietuvos eksportas į Švediją spalio mėn. buvo nedidelis ‒ 0,8 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Kai Lenkijoje vyrauja žemesnės kainos, per Lietuvos—Lenkijos jungtį galima importuoti pigesnę elektros energiją iš Lenkijos. Tiesa, 2024 m. spalio pradžioje Baltijos šalių elektros energetikos sistemų operatorėms prisijungus prie Europos balansavimo energijos platformos MARI (daugiau informacijos čia) dėl poreikio užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą yra nuolat ženkliai ribojami LitPolLink jungties pralaidumai prekybai Lenkijos kryptimi (daugiau informacijos čia), todėl elektros energijos eksporto į Lenkiją galimybės yra sumažėjusios. Šie ribojimai nustatyti iki Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkos pradžios (daugiau informacijos čia).
Importas iš Lenkijos 2024 m. spalio mėn. siekė 140 GWh ir buvo 13 proc. didesnis nei rugsėjį. Lietuva į Lenkiją eksportavo vos 21 GWh, t. y. tik vieną penktadalį to kiekio, kuris buvo eksportuotas rugsėjo mėn. ar prieš metus. 2024 m. rugsėjį Lietuva iš Lenkijos importavo 124 GWh, eksportavo — 105 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. spalio mėn. siekė 108,5 GWh ir, palyginti su rugsėjo mėn., buvo 8,6 proc. didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė 54 GWh ir buvo 56 proc. mažesnis, palyginti su rugsėjo mėn. 2024 m. rugsėjį Lietuva iš Latvijos importavo 100 GWh, į Latviją eksportavo — 123 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. spalio mėn., importas į Latviją iš Estijos buvo rekordiškai didelis, siekė net 436 GWh ir buvo 63 proc. didesnis, palyginti su rugsėjo mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota vos 2 GWh elektros energijos, t. y. 5 proc. praėjusio mėnesio kiekio, kuris sudarė 41 GWh. 2023 m. spalio mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 344 GWh, o į Estiją iš Latvijos buvo importuota 1,7 GWh elektros energijos. Padidėjusiam srautui į Latviją įtakos turėjo atstatyti jungiamosios linijos iš Suomijos į Estiją pralaidumai, taip pat iš Estijos į Latviją ir galimybės importuoti elektros energiją į Latviją (daugiau informacijos čia).
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus. 2024 m. birželio mėn., taip pat liepos—rugpjūčio mėn. rezervuarų lygis didėjo tik jau ne taip sparčiai, o rugsėjo mėn. pabaigoje — nežymiai sumenko.
Spalio mėnesio pabaigoje (43-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 9 proc. aukštesnis nei praėjusio rugsėjo mėn. vidutinis lygis. 2024 m. spalio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. spalio mėn., buvo 1,2 proc. žemesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. spalio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 41,5 Eur/MWh ir buvo 3,5 proc. didesnė, palyginti su rugsėjo mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. spalio mėn. pabaigoje buvo beveik 65 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. spalio mėn. siekė 63 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 3 proc. (rugsėjį vidutinė ATL kaina siekė 65 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 6 mėnesius sudarė vidutiniškai apie 25 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2025 m. I, II ir III ketv.).
2024 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 55 Eur/MWh ir, palyginti su rugsėjo mėn. pabaiga, sumažėjo 7 proc.
2024 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒25 + SYHELFUTBL Q2‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. II ketv., siekė 31 Eur/MWh ir, palyginti su rugsėjo mėn. pabaiga, sumažėjo 2 proc.
2024 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒25 + SYHELFUTBL Q3‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. III ketv., siekė 24 Eur/MWh ir, palyginti su rugsėjo mėn. pabaiga, sumažėjo 4 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒spalio mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė pusę (51 proc.) viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse.
2024 m. spalio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 47 GWh (vidutiniškai 109 MWh/h) ir buvo 9 proc. mažesnis nei 2024 m. rugsėjį (rugsėjį absoliutus disbalansas sudarė 51 GWh arba vidutiniškai 71 MWh/h). Šis kiekis sudarė 4,6 proc., palyginti su spalio mėnesį Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. spalio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. spalio mėn., buvo 6 proc. mažesnis (2023 m. spalį absoliutus disbalansas siekė 50 GWh arba vidutiniškai 67 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė net 1163 MWh (spalio 28 d. 18 val.), o mažiausias teigiamas ‒ 0 MWh (spalio 21 d. 10 val.). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė net -873 MWh (spalio 28 d. 10 val.), o mažiausias neigiamas ‒ -0,11 MWh (spalio 26 d. 7 val.).
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.
