Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. rugsėjo mėn. buvo 84 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 22 proc. 2024 m. rugpjūčio mėn. kainų vidurkis buvo 107 Eur/MWh.
2024 m. rugsėjį fiksuota 29 proc. mažesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 117 Eur/MWh.
2024 m. rugsėjį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai rugsėjo mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 71 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 20 proc. aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
· prasidėjus vėjuotiems orams ir vis dar dažnai šviečiant saulei pigesnės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba didėjo ir turėjo įtakos žemesnių kainų formavimuisi;
· rugsėjo pradžioje pasibaigę remonto darbai, o kartu ir jungiamosios linijos tarp Suomijos ir Estijos (EstLink 2) ribojimai padidino galimybę eksportuoti pigesnę skandinavišką elektros energiją ir tai lėmė žemesnes kainas. Visgi Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 2 neplanuotas gedimas ir kitų gamybos įrenginių neprieinamumas (daugiau informacijos čia) turėjo priešingą poveikį kainoms Baltijos regione.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, rugsėjį elektros kaina siekė 84 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo ženkliai mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 27 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota rugsėjo 13 d. (penktadienis) ‒ siekė 198 Eur/MWh, mažiausia rugsėjo 9 d. (pirmadienis) ‒ 5 Eur/MWh.
2024 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje buvo fiksuota 12 valandų su neigiama valandine elektros energijos kaina (rugsėjo 9‒10 ir 29 d.), o Estijoje ‒ 15 valandų (rugsėjo 9‒10 ir 29 d.). Šiomis valandomis Lietuvoje, Latvijoje, taip pat Estijoje kainos svyravo nuo -0,01 iki -1,09 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuota 30 valandų (rugsėjo 9‒12 d., 25‒26 d., 29 d.) ir 32 valandos (rugsėjo 9‒12 d., 25‒27 d., 29 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje, tai pat Švedijos SE4 prekybos zonoje svyravo nuo -0,01 iki -1,77 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. rugsėjį siekė 592 GWh ir sumažėjo 3 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Rugpjūtį nacionalinė generacija siekė 610 GWh. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 459 GWh, 2024 m. rugsėjį sugeneruota 29 proc. daugiau elektros energijos.
2024 m. rugsėjo mėn. apie 63,5 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. rugsėjį siekė 932 GWh ir buvo 3 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. rugpjūtį suvartota 959 GWh elektros energijos. 2024 m. rugsėjį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo beveik 4 proc. 2023 m. rugsėjo mėn. buvo suvartota 899 GWh elektros energijos.
2024 m. vasarą išryškėjo šiek tiek kitoks didžiausių ir mažiausių paros kainų išsidėstymas ‒ buvo stebimas didesnis kainų skirtumas tarp rytinių ir vakarinių kainų pikų, dieną kainos krito ženkliai daugiau nei nakties valandomis. Rugsėjo mėn. išliko panaši piko valandų kainų tendencija, tačiau nakties ir dienos valandų kainos vėl tapo panašios. Rugsėjo mėn. kainų pikas formavosi vakarinėmis valandomis 19‒21 val. su aukščiausia vidutine kaina siekusia 209,5 Eur/MWh 20‒21 val. Žemesnis kainų pikas formavosi rytinėmis valandomis su didžiausia vidutine valandos kaina siekusia 125 Eur/MWh 8‒9 val.
Šį rugsėjį paros mažiausios kainos valandos buvo nakties metu (3-5 val.) kai kainos svyravo apie 44‒45 Eur/MWh, dienos metu (12‒17 val.), kai vis dar intensyviai švietė saulė, kainos svyravo apie 48‒58 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. rugsėjo mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 39 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ vėl generavo vėjo jėgainės, o saulės jėgainės sugeneravo 27 proc. dalį. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 11 proc., šiluminės elektrinės ‒ 17 proc., kitos ‒ 6 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. rugsėjo mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 36 proc. didesnis nei rugpjūtį (rugsėjį pagaminta 230 GWh, rugpjūtį ‒ 169 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 31,5 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. rugsėjo mėn. vėjo elektrinės pagamino 175 GWh elektros energijos.
2024 m. rugsėjį saulės elektrinės pagamino 158 GWh elektros energijos, t. y. 23 proc. mažiau nei praėjusį rugpjūčio mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 85 proc. didesnis nei 2023 m. rugsėjo mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 85 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) rugsėjo mėn. sumažėjo 18 proc. ir siekė 67 GWh, rugpjūtį ‒ 81 GWh. 2024 m. rugsėjo mėn. hidroelektrinės pagamino 11 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. rugsėjį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 5 proc., palyginti su praėjusiu rugpjūčio mėn. Rugsėjį šiluminės elektrinės pagamino 102 GWh, rugpjūtį ‒ 97 GWh elektros energijos. 2024 m. rugsėjo mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 30 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2024 m. rugsėjo mėn. siekė 35 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu buvo mažesnė 39 proc., o palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėn. mažesnė 42 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. rugsėjo mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 438 GWh ir buvo 12 proc. mažesnis nei rugpjūčio mėn., kai siekė 499 GWh (rugpjūtį ir rugsėjį importas iš Švedijos NordBalt jungtimi buvo šiek tiek ribojamas dėl Švedijoje vykstančių linijų remonto darbų, taip pat dėl Lietuvoje vykusių remonto darbų ir neplanuoto linijos atsijungimo. Daugiau informacijos čia). Lietuva į Švediją eksportas rugsėjo mėn. buvo nereikšmingas.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Kai Lenkijoje vyrauja žemesnės kainos, per Lietuvos—Lenkijos jungtį galima importuoti pigesnę elektros energiją iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. rugsėjo mėn. siekė 124 GWh ir buvo 33 proc. mažesnis nei rugpjūtį. Lietuva į Lenkiją eksportavo net 105 GWh, t. y. 3,2 karto daugiau nei 2024 m. rugpjūtį. 2024 m. rugpjūtį Lietuva iš Lenkijos importavo 184,5 GWh, eksportavo — 32 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. rugsėjo mėn. siekė 100 GWh, ir palyginti su rugpjūčio mėn., buvo 34 kartus didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė 123 GWh ir buvo 43 proc. mažesnis, palyginti su rugpjūčio mėn. 2024 m. rugpjūtį Lietuva iš Latvijos importavo 3 GWh, į Latviją eksportavo — 215 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. rugsėjo mėn., importas į Latviją iš Estijos siekė net 267 GWh ir buvo 4,7 karto didesnis, palyginti su rugpjūčio mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota 42 GWh elektros energijos, — 48 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį, kai šis kiekis sudarė 28 GWh. Visgi šie kiekiai yra palyginti nedideli — prieš metus 2023 m. rugsėjo mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 452 GWh, o į Estiją iš Latvijos buvo importuota 413 GWh elektros energijos. Sumažėjusiems srautams įtakos turi nuo metų pradžios iki rugsėjo pradžios sumažėjusios galimybės importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos dėl nuo 2024 m. sausio mėn. pabaigos šalintų jungties tarp Suomijos ir Estijos Estlink 2 gedimų, taip pat nuolatinių jungiamųjų linijų tarp Latvijos ir Estijos apribojimų dėl remonto darbų (daugiau informacijos čia).
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus. 2024 m. birželio mėn., taip pat rugpjūčio mėn. rezervuarų lygis didėjo tik jau ne taip sparčiai.
Rugsėjo mėnesio pabaigoje (37-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 5 proc. aukštesnis nei praėjusio rugpjūčio mėn. vidutinis lygis. 2024 m. rugsėjo mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn., buvo taip pat 5 proc. aukštesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. rugsėjo mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 40 Eur/MWh ir buvo 4 proc. mažesnė, palyginti su rugpjūčio mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo 66 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė 65 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 7 proc. (rugpjūtį vidutinė ATL kaina siekė 70 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 6 mėnesius sudarė vidutiniškai apie 25 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. IV ketv., 2025 m. I ir II ketv.).
2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 44 Eur/MWh ir, palyginti su rugpjūčio mėn. pabaiga, padidėjo 7,6 proc.
2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 59 Eur/MWh ir, palyginti su rugpjūčio mėn. pabaiga, sumažėjo 5 proc.
2024 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒25 + SYHELFUTBL Q2‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. II ketv., siekė 31 Eur/MWh ir, palyginti su rugpjūčio mėn. pabaiga, sumažėjo 3 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒rugsėjo mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė daugiau nei pusę (51 proc.) viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse.
2024 m. rugsėjo mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 51 GWh (vidutiniškai 71 MWh/h) ir buvo 5 proc. didesnis nei 2024 m. rugpjūtį (rugpjūtį absoliutus disbalansas sudarė 49 GWh arba vidutiniškai 66 MWh/h). Šis kiekis sudarė 5,5 proc., palyginti su rugsėjo mėn. Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. rugsėjo mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. rugsėjo mėn., buvo 5 proc. mažesnis (2023 m. rugsėjį absoliutus disbalansas siekė 54 GWh arba vidutiniškai 75 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė 406 MWh (rugsėjo 24 d. 20 val.), o mažiausias teigiamas ‒ 0,45 MWh (rugsėjo 11 d. 2 val.). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė -261 MWh (rugsėjo 28 d. 14 val.), o mažiausias neigiamas ‒ -0,08 MWh (rugsėjo 3 d. 20 val.).
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.
