Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo 107 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 9 proc. 2024 m. liepos mėn. kainų vidurkis buvo 98 Eur/MWh.
2024 m. rugpjūtį fiksuota 4 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 102 Eur/MWh.
2024 m. rugpjūtį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai rugpjūčio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 60 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 1,8 karto aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- šiek tiek mažėjusi pigesnės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi;
- nuo metų pradžios sumažėjusi galimybė importuoti į Baltijos šalių regioną pigesnę elektros energiją iš Suomijos ankstesniais mėnesiais, taip pat ir rugpjūtį lėmė poreikį ypač piko valandomis gaminti brangiau energiją gaminančiomis Baltijos regiono elektrinėmis (daugiau informacijos apie čia, čia ir čia), taip pat importuoti brangesnę elektros energiją iš Centrinės Europos, kur jos kainas augino ir dėl geopolitinės situacijos brangstančios dujos;
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, rugpjūtį elektros kaina siekė 107 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo ženkliai mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 40 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota rugpjūčio 2 d. (penktadienis) ‒ siekė 152 Eur/MWh, mažiausia rugpjūčio 25 d. (sekmadienis) ‒ 38,5 Eur/MWh.
2024 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuotos 29 valandos su neigiama valandine elektros energijos kaina (rugpjūčio 10‒11 ir 24-25 d.). Šiomis valandomis kainos svyravo nuo -0,01 iki -19,96 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuotos 152 valandos (rugpjūčio 1 d., 4 d., 9‒11 d., 16 d. ir 21‒31 d.) ir 147 valandos (rugpjūčio 1 d., 4 d., 9‒11 d., 21 d. ir 23‒31 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje svyravo nuo -0,01 iki -20,01 Eur/MWh, o Švedijos SE4 prekybos zonoje svyravo nuo -0,01 iki -59,96 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. rugpjūtį siekė 610 GWh ir sumažėjo 2,5 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Liepą nacionalinė generacija siekė 626 GWh. Palyginti su 2023 m. rugpjūčio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 461 GWh, 2024 m. rugpjūtį sugeneruota 32 proc. daugiau elektros energijos.
2024 m. rugpjūčio mėn. apie 64 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. rugpjūtį siekė 959 GWh ir buvo 2 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. liepą suvartota 979 GWh elektros energijos. 2024 m. rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo 1,7 proc. 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo suvartota 943 GWh elektros energijos.
2024 m. vasarą išryškėjo šiek tiek kitos didžiausių paros kainų išsidėstymas ‒ pastebimas didesnis kainų skirtumas tarp rytinių ir vakarinių kainų pikų, dieną kainos nukrenta ženkliai daugiau nei nakties valandomis. Rugpjūčio mėn. kainų pikas formavosi vakarinėmis valandomis 20-22 val. su aukščiausia vidutine kaina siekusia 219 Eur/MWh 21-22 val. Žemesnis kainų pikas formavosi rytinėmis valandomis su didžiausia vidutine valandos kaina siekusia 147 Eur/MWh 8‒9 val.
Šį rugpjūtį paros mažiausios kainos valandos buvo dienos metu (12‒16 val.), kai intensyviai švietė saulė. Kainos tuo metu svyravo tarp 46‒50 Eur/MWh.
Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. rugpjūčio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 34 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ sugeneravo saulės jėgainės, vėjo jėgainės sugeneravo 28 proc. dalį. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 13 proc., šiluminės elektrinės ‒ 16 proc., kitos ‒ 9 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. rugpjūčio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 5 proc. mažesnis nei liepą (rugpjūtį pagaminta 169GWh, liepą ‒ 178 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 10 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. rugpjūčio mėn. vėjo elektrinės pagamino 153 GWh elektros energijos.
2024 m. rugpjūtį saulės elektrinės pagamino 204 GWh elektros energijos, t. y. 4 proc. mažiau nei praėjusį liepos mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,4 karto didesnis nei 2023 m. rugpjūčio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 111 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) rugpjūčio mėn. padidėjo 2 proc. ir siekė 81 GWh, liepą ‒ 80 GWh. 2024 m. rugpjūčio mėn. hidroelektrinės pagamino 23 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. rugpjūtį, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 2 proc., palyginti su praėjusiu liepos mėn. Rugpjūtį šiluminės elektrinės pagamino 97 GWh, liepą ‒ 96 GWh elektros energijos. 2024 m. rugpjūčio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 12 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m. rugpjūčio mėn.
Kitų energijos šaltinių elektrinių gamyba 2024 m. rugpjūčio mėn. siekė 57,5 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu buvo mažesnė 1 proc., o palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėn. didesnė 26 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. rugpjūčio mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 499 GWh ir buvo 1 proc. mažesnis nei liepos mėn., kai siekė 506 GWh (liepą ir rugpjūtį importas iš Švedijos NordBalt jungtimi buvo šiek tiek apribotas dėl Švedijoje vykstančių linijų remonto darbų. Daugiau informacijos čia). Lietuva į Švediją rugpjūčio mėn. neeksportavo.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Kai Lenkijoje vyrauja žemesnės kainos, per Lietuvos—Lenkijos jungtį galima importuoti pigesnę elektros energiją iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. rugpjūčio mėn. siekė 184,5 GWh ir buvo 12 proc. didesnis nei liepą. Lietuva į Lenkiją eksportavo 32 GWh, t. y. 42 proc. mažiau nei 2024 m. liepą. 2024 m. liepą Lietuva iš Lenkijos importavo 165 GWh, eksportavo — 56 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. rugpjūčio mėn. siekė vos 3 GWh, ir palyginti su liepos mėn., buvo 86 proc. mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė net 215 GWh ir buvo 22,5 proc. didesnis, palyginti su liepos mėn. 2024 m. liepą Lietuva iš Latvijos importavo 20 GWh, į Latviją eksportavo — 176 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. rugpjūčio mėn., importas į Latviją iš Estijos siekė 57 GWh ir buvo 48 proc. mažesnis, palyginti su liepos mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota 28 GWh elektros energijos, — 4 kartus daugiau nei praėjusį mėnesį, kai šis kiekis sudarė 7 GWh. Visgi šie kiekiai yra palyginti nedideli — prieš metus 2023 m. rugpjūčio mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 349 GWh, o į Estiją iš Latvijos buvo importuota 32 GWh elektros energijos. Sumažėjusiems srautams įtakos turi jau nuo metų pradžios sumažėjusios galimybės importuoti pigesnę elektros energiją iš Suomijos dėl nuo 2024 m. sausio mėn. pabaigos šalinamų jungties tarp Suomijos ir Estijos Estlink 2 gedimų bei kitų gedimų Estijos elektros energetikos sistemoje (daugiau informacijos čia).
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus. 2024 m. birželio mėn., taip pat liepos mėn. rezervuarų lygis didėjo tik jau ne taip sparčiai.
Rugpjūčio mėnesio pabaigoje (34-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 11 proc. aukštesnis nei praėjusio liepos mėn. vidutinis lygis. 2024 m. rugpjūčio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. rugpjūčio mėn., buvo vos 0,2 proc. žemesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. rugpjūčio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 42 Eur/MWh ir buvo 11 proc. didesnė, palyginti su liepos mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo 70 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. rugpjūčio mėn. siekė taip pat 70 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina padidėjo 5 proc. (liepą vidutinė ATL kaina siekė 67 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 6 mėnesius sudarė vidutiniškai apie 25 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. IV ketv., 2025 m. I ir II ketv.).
2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 41 Eur/MWh ir, palyginti su liepos mėn. pabaiga, sumažėjo 6,5 proc.
2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 62 Eur/MWh ir, palyginti su liepos mėn. pabaiga, beveik nepakito.
2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒25 + SYHELFUTBL Q2‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. II ketv., siekė 32 Eur/MWh ir, palyginti su liepos mėn. pabaiga, padidėjo virš 5 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒rugpjūčio mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė daugiau nei pusę (51 proc.) viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse.
2024 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 49 GWh (vidutiniškai 66 MWh/h) ir buvo 23 proc. mažesnis nei 2024 m. liepą (liepą absoliutus disbalansas sudarė 64 GWh arba vidutiniškai 86 MWh/h). Šis kiekis sudarė 5 proc., palyginti su rugpjūčio mėn. Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. rugpjūčio mėn., sumažėjo 10 proc. (2023 m. rugpjūtį absoliutus disbalansas siekė 54 GWh arba vidutiniškai 73 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė 345 MWh (rugpjūčio 31 d. 12 val. nakties), o mažiausias teigiamas ‒ 0,01 MWh (rugpjūčio 17 d. 19 val.). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė -249 MWh (rugpjūčio 21 d. 13 val.), o mažiausias neigiamas ‒ -0,03 MWh (rugpjūčio 16 d. 8 val.).[EM1]
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.
