Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. birželio mėn. buvo 92 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 21 proc. 2024 m. gegužės mėn. kainų vidurkis buvo 76 Eur/MWh.
2024 m. birželį fiksuota 7 proc. žemesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 97 Eur/MWh.
2024 m. birželį, palyginti su laikotarpiu prieš elektros energijos kainų krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai birželio mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 54 Eur/MWh, matyti, kad formuojasi apie 1,7 karto aukštesnė elektros energijos kaina.
Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
- 2024 m. birželio mėn. ženkliai sumažėjusi Latvijos hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos pasiūla (daugiau informacijos čia) lėmė ne tik mažesnę pasiūlą eksportui bet ir vietinės elektros energijos generacijos trūkumą Latvijoje ir turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimuisi Baltijos šalių regione.
- 25 proc. sumažėjusi vėjo jėgainių gamyba turėjo įtakos aukštesnių kainų formavimui.
- 2024 m. birželio mėn. dėl vasaros kaitrų didėjęs elektros energijos poreikis palaikė aukštesnių kainų lygį.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, birželį elektros kaina siekė 92 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo ženkliai mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 55,5 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota birželio 13 d. (ketvirtadienis) ‒ siekė 138 Eur/MWh, mažiausia birželio 9 d. (sekmadienis) ‒ 29 Eur/MWh.
2024 m. birželio mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje buvo fiksuotos 16 valandų su neigiama valandine elektros energijos kaina (birželio 9 d., 16 d. ir 29 d.). Šiomis valandomis kainos svyravo nuo -0,01 iki -6,5 Eur/MWh. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuotos 79 valandos (birželio 9 d., 16 d. 20‒23 d., 26 d., 28‒30 d.) ir 42 valandos (birželio 2 d., 8‒9 d., 15‒16 d. ir 28‒29 d.) su neigiamomis valandinėmis elektros energijos kainomis, kurios Suomijoje svyravo nuo -0,01 iki -8 Eur/MWh, o Švedijos SE4 prekybos zonoje svyravo nuo -0,02 iki -37 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. birželį siekė 592 GWh ir sumažėjo 7 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Gegužę nacionalinė generacija siekė 639 GWh. Palyginti su 2023 m. birželio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 391 GWh, 2024 m. birželį sugeneruota 51 proc. daugiau elektros energijos.
2024 m. birželio mėn. apie 65 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. birželį siekė 913 GWh ir buvo 1,6 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. gegužę suvartota 898 GWh elektros energijos. 2024 m. birželį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas išaugo 4 proc. 2023 m. birželio mėn. buvo suvartota 877 GWh elektros energijos.
2024 m. birželio mėn. paros didžiausios kainos valandomis: rytinėmis ‒ 8‒9 val. ir vakarinėmis ‒ 20‒23 val. ‒ vidutinės elektros energijos kainos siekė atitinkamai 111 Eur/MWh ir svyravo tarp 171‒198 Eur/MWh. Tuo tarpu šį birželį paros mažiausios kainos valandos buvo dienos metu (12‒17 val.) ir kainos tuo metu svyravo tarp 41‒46 Eur/MWh. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. birželio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 40 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ sugeneravo saulės jėgainės, vėjo jėgainės sugeneravo ‒ 25 proc. dalį. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 11 proc., šiluminės elektrinės ‒ beveik 16 proc., kitos ‒ 8 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.
2024 m. birželio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 25 proc. mažesnis nei gegužę (birželį pagaminta 150 GWh, gegužę ‒ 201 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 59 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. birželio mėn. vėjo elektrinės pagamino 95 GWh elektros energijos.
2024 m. birželį saulės elektrinės pagamino 235 GWh elektros energijos, t. y. 1,5 proc. daugiau nei praėjusį gegužės mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,1 karto didesnis nei 2023 m. birželio mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 108 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) birželio mėn. sumažėjo 25 proc. ir siekė 65 GWh, gegužę ‒ 87 GWh. 2024 m. birželio mėn. hidroelektrinės pagamino 21 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus.
2024 m. birželį, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 15 proc., palyginti su praėjusiu gegužės mėn. Birželį šiluminės elektrinės pagamino 92 GWh, gegužę ‒ 80,5 GWh elektros energijos. 2024 m. birželio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 12 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. birželio mėn.
Kitų elektrinių gamyba 2024 m. birželio mėn. siekė 49 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo didesnė 26,5 proc., o palyginti su praėjusių metų birželio mėn., mažesnė 6 proc.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje kas mėnesį elektros energijos vartojimo poreikiams padengti turi būti importuota vidutiniškai apie 30‒45 proc. bendro suvartojamo kiekio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. birželio mėn. elektros energijos importas iš Švedijos siekė 465 GWh ir buvo 25 proc. didesnis nei gegužės mėn., kai siekė 371,5 GWh (gegužę importas iš Švedijos buvo šiek tiek apribotas dėl Lietuvos—Švedijos jungiamosios linijos NordBalt remonto darbų ir ribojamų pralaidumų. Daugiau informacijos čia). Lietuva į Švediją birželio mėn. eksportavo vos 0,2 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Visgi esant žemesnėms kainoms Lenkijoje Lietuvos—Lenkijos jungtis pasitarnauja ir pigesnės elektros energijos importavimui iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. birželio mėn. siekė 162 GWh ir buvo 15 proc. didesnis nei gegužę. Lietuva į Lenkiją eksportavo 41 GWh, t. y. 51 proc. mažiau nei 2024 m. gegužę. 2024 m. gegužę Lietuva iš Lenkijos importavo 141 GWh, eksportavo — 84 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. birželio mėn. siekė vos 6 GWh, ir palyginti su gegužės mėn., buvo 10 kartų mažesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė net 178 GWh ir buvo 1,9 karto didesnis, palyginti su gegužės mėn. 2024 m. gegužę Lietuva iš Latvijos importavo 64 GWh, į Latviją eksportavo — 95 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2024 m. birželio mėn., importas į Latviją iš Estijos siekė 116 GWh ir buvo 44 proc. didesnis, palyginti su gegužės mėn. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota vos 13 GWh elektros energijos, — net 80 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai šis kiekis sudarė 63 GWh. Prieš metus 2023 m. birželio mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 376 GWh, o į Estiją iš Latvijos elektros energijos nebuvo importuota.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais) šiuose regionuose. Pagal ilgalaikes vandens rezervuarų lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. pradžioje palaipsniui mažėjo dėl užsitęsusių šalčių Šiaurės šalių regione, tačiau balandžio pirmąją savaitę (14-ta savaitė) atšilus orams ir pradėjus aktyviau tirpti sniegui vandens rezervuarų lygis pakilo — pasiekė 2022 m. lygį, kuris buvo vienas žemiausių per paskutinius 5 metus. Gegužės mėn. rezervuarai intensyviai pildėsi ir 19-tą savaitę pasiekė aukščiausią tos savaitės lygį per paskutinius 5 metus.
2024 m. birželio mėn. rezervuarų lygis dar šiek tiek kilo ir mėnesio pabaigoje (25-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 1,7 karto aukštesnis nei praėjusio gegužės mėnesio vidutinis lygis. 2024 m. birželio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. birželio mėn., buvo 1,7 proc. aukštesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2024 m. birželio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė beveik 39,9 Eur/MWh ir buvo 8 proc. didesnė, palyginti su gegužės mėn.
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. birželio mėn. pabaigoje buvo 65 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2024 m. birželio mėn. siekė 69 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 3 proc. (gegužę vidutinė ATL kaina siekė 71 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius 6 mėnesius sudarė vidutiniškai apie 25 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. III ir IV ketv., 2025 m. I ketv.).
2024 m. birželio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒24 + SYHELFUTBL Q3‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė 30,5 Eur/MWh ir, palyginti su gegužės mėn. pabaiga, sumažėjo 18 proc.
2024 m. birželio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 45 Eur/MWh ir, palyginti su gegužės mėn. pabaiga, sumažėjo 14 proc.
2024 m. birželio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1‒25 + SYHELFUTBL Q1‒25), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2025 m. I ketv., siekė 64 Eur/MWh ir, palyginti su gegužės mėn. pabaiga, sumažėjo virš 8 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojamas didesnis kiekis, nei buvo planuota.
2024 m. sausio‒birželio mėn. Lietuvos disbalansas (absoliučiu dydžiu) sudarė pusę (50 proc.) viso absoliutaus disbalanso* Baltijos šalyse.
2024 m. birželio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 54 GWh (vidutiniškai 75 MWh/h) ir buvo apie 3 proc. mažesnis nei 2024 m. gegužę (gegužę absoliutus disbalansas sudarė 55 GWh arba vidutiniškai 75 MWh/h). Šis kiekis sudarė 6 proc., palyginti su birželio mėn. Lietuvoje suvartotu elektros energijos kiekiu. 2024 m. birželio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių 2023 m. birželio mėn., padidėjo beveik 28 proc. (2023 m. birželį absoliutus disbalansas siekė 42 GWh arba vidutiniškai 58 MWh/h).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas sudarė 445 MWh (birželio 9 d. 12 val. nakties), o mažiausias teigiamas ‒ 0 MWh (birželio 23 d. 12 val. nakties). Didžiausias neigiamas disbalansas siekė -262 MWh (birželio 9 d. 6 val.), o mažiausias neigiamas ‒ -0,14 MWh (birželio 21 d. 1 val.).
* Absoliutaus disbalanso reikšmė skaičiuojama kaip valandinių disbalanso reikšmių modulių suma.
