Įeiti
Publikuota: 2024-04-11. Atnaujinta: 2024-04-11

Kovą didmeninė elektros energijos kaina vėl mažėjo


​Didmeninių elektros energijos k​ainų palyginimas

Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. dayahead) 2024 m. kovo mėn. buvo 68 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo beveik 9 proc. 2024 m. vasario mėn. kainų vidurkis buvo 75 Eur/MWh.

2024 m. kovą fiksuota 23 proc. žemesnė vidutinė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 89 Eur/MWh.

2024 m. kovą, palyginti su laikotarpiu prieš krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai kovo mėnesiais vidutinė elektros energijos kaina svyravo apie 37 Eur/MWh, matyti, kad elektros energijos kaina formuojasi apie 1,8 karto aukštesnė.

Elektros energijos kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:​

· 2024 m. kovo mėn. (ypač pirmomis savaitėmis) išaugusi gamyba Latvijos hidroelektrinėse (daugiau informacijos čia) sumažino poreikį gaminti elektrą brangesnėmis technologijomis, pavyzdžiui, šiluminėmis, dujas naudojančiomis elektrinėmis ir padėjo palaikyti žemesnį kainų lygį Baltijos šalyse;

·  2024 m. kovo mėnesio saulėti orai lėmė ženkliai padėjusią saulės elektrinių gamybą, kuri kartu su didele vėjo elektrinių generacija prisidėjo prie mažesnių kainų formavimosi rinkoje.​

*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).


​​

Latvijoje, taip pat Estijoje, kaip ir Lietuvoje, kovą elektros kaina siekė 68 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 prekybos zonoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 56 Eur/MWh.

Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota kovo 20 d. (trečiadienis) siekė 128 Eur/MWh, mažiausia kovo 29 d. (penktadienis) 24 Eur/MWh.

2024 m. kovo mėn. Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje nebuvo fiksuota valandų su neigiama valandine elektros energijos kaina. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijos SE4 prekybos zonoje atitinkamai buvo fiksuota po 6 valandas (kovo 1 ir 15 d.) su neigiamomis valandinės elektros energijos kainomis, kurios svyravo nuo -0,02 iki -0,11 Eur/MWh.

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSOE, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).

Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.


Gamyba ir vartojimas

Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. kovą padidėjo 8 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Kovą pagaminta 608 GWh elektros energijos, o vasarį nacionalinė generacija siekė 564 GWh. Palyginti su 2023 m. kovo mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 480 GWh, 2024 m. kovą sugeneruota 27 proc. daugiau elektros energijos.

2024 m. kovo mėn. 59 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.

Elektros energijos suvartojimas 2024 m. kovą siekė beveik 1 030 GWh ir buvo vos 0,1 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2024 m. vasarį suvartota 1 028 GWh elektros energijos. 2024 m. kovą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas taip pat beveik nepakito ‒ padidėjo vos 0,1 proc.

2024 m. kovo mėn. paros didžiausios kainos valandomis: rytinėmis ‒ 8‒9 val. ir vakarinėmis ‒ 19‒20 val. ‒ vidutinės elektros energijos kainos siekė atitinkamai 96,5 ir 106 Eur/MWh ‒ jos buvo apie 2 ir daugiau karto didesnės nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (4‒5 val.), kai kaina siekė 49 Eur/MWh. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.[EM1] ​

2024 m. kovo mėn. didžiausią dalį elektros energijos 49 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio sugeneravo vėjo jėgainės. 2024 m. kovo mėn. Lietuvoje ypatingai išaugo saulės elektrinių generacijos dalis ji sudarė net 15 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio, t. y apie 10 kartų daugiau nei praėjusį mėnesį. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) pagamino 15 proc., šiluminės elektrinės 10 proc., kitos taip pat 10 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

2024 m. kovo mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 0,5 proc. mažesnis nei vasarį (kovą pagaminta  300,6 GWh, vasarį 302 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 23,1 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. kovo mėn. vėjo elektrinės pagamino 244 GWh elektros energijos.

2024 m. kovą saulės elektrinės pagamino 93 GWh elektros energijos, t. y. 10 kartų daugiau nei praėjusį vasario mėn. Apžvelgiamą mėnesį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,7 karto didesnis nei 2023 m. kovo mėn., kai saulės elektrinės sugeneravo apie 35 GWh elektros energijos.

Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) kovo mėn. sumažėjo 4 proc. ir siekė 93 GWh, vasarį ‒ 97 GWh. 2024 m. kovo mėn. hidroelektrinės pagamino beveik tokį patį elektros energijos kiekį kaip ir prieš metus.

2024 m. kovą, šylant orams ir mažėjant šilumos poreikiui, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 36 proc., palyginti su praėjusiu vasario mėn. Kovą šiluminės elektrinės pagamino 62 GWh, vasarį ‒ 97 GWh elektros energijos. 2024 m. kovo mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 13 proc. didesnis, palyginti su 2023 m. kovo mėn. Tuo tarpu kitų elektrinių gamyba 2024 m. kovo mėn. siekė 63 GWh ir, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo didesnė 5,6 proc., o palyginti su praėjusių metų kovo mėn., didesnė 18,5 proc.
​​​​​​​​

Tarpsisteminiai pralaidumai

Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka apie 47 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.

Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.

2024 m. kovo mėn. importas iš Švedijos siekė 377 GWh ir buvo 20 proc. mažesnis nei vasario mėn., kai šis importas siekė 470 GWh. Lietuva į Švediją kovo mėn. eksportavo apie 11 GWh.

Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Visgi esant žemesnėms kainoms Lenkijoje Lietuvos—Lenkijos jungtis pasitarnauja ir pigesnės elektros energijos importavimui iš Lenkijos. Importas iš Lenkijos 2024 m. kovo mėn. siekė 104 GWh ir buvo 31 proc. mažesnis nei vasarį. Lietuva į Lenkiją eksportavo virš 88 GWh (beveik 57 proc. daugiau nei 2024 m. vasarį). 2024 m. vasarį Lietuva iš Lenkijos importavo 151 GWh, eksportavo — 56,5 GWh.

Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.

Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. kovo mėn. ženkliai išaugo ir siekė 151 GWh, o palyginti su vasario mėn., buvo net 2 kartus didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją sudarė vos 20 GWh ir buvo 5 kartus mažesnis, palyginti su vasario mėn. 2024 m. vasarį Lietuva iš Latvijos importavo 70 GWh, į Latviją eksportavo — 103 GWh.

Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo į Latviją iš Estijos galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. Visgi 2024 m. kovo mėn., kaip ir šių metų vasarį, stebimos priešingos tendencijos — importas į Latviją iš Estijos siekė vos 5,7 GWh ir buvo beveik 2,6 karto didesnis, palyginti su vasario mėn., kai sudarė 2,2 GWh. Tuo tarpu į Estiją iš Latvijos buvo importuota ženkliai daugiau nei įprastai — 217 GWh elektros energijos. 2024 m. vasarį į Estiją iš Latvijos buvo importuota 216 GWh elektros energijos. Prieš metus 2023 m. kovo mėnesį importas į Latviją iš Estijos sudarė 266 GWh, o importas į Estiją iš Latvijos — 15 GWh.

Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.

 

Vandens rezervuarų lygis

Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.

Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis 2024 m. palaipsniui mažėja po to, kai 2023 m. 42-ą savaitę (spalio mėn.) buvo pasiektas tų metų lygio pikas. 2024 m. kovo mėn. pabaigoje (12-tos savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo 30 proc. žemesnis nei praėjusio vasario mėnesio vidutinis lygis. 2024 m. kovo mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. kovo mėn., buvo apie 12 proc. žemesnis.

Kitos susijusios rinkos

Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. kovo mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė beveik 31 Eur/MWh ir buvo vos sumažėjusi (0,8 proc.), palyginti su vasario mėn.

Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. kovo mėn. pabaigoje buvo 60 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. kovo mėn. siekė 57 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina padidėjo 4 proc. (vasarį vidutinė ATL kaina siekė 55 Eur/tCO2e).

 

** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.

Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių, susijusių su elektros energijos kainomis, vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).

Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniais produktais, susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu, neprekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmuosius mėnesius sudarė vidutiniškai apie 17 Eur.

Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. II, III ir IV ketv.).

2024 m. kovo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒24 + SYHELFUTBL Q2‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. II ketv., siekė 35 Eur/MWh ir, palyginti su vasario mėn. pabaiga, sumažėjo 6 proc.

2024 m. kovo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒24 + SYHELFUTBL Q3‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė 29,5 Eur/MWh ir, palyginti su vasario mėn. pabaiga, sumažėjo 9 proc.

2024 m. kovo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 47 Eur/MWh ir, palyginti su vasario mėn. pabaiga, beveik nepakito (pokytis -0,1 proc.).

 

Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai

Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas ‒ tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojama mažiau, nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau, nei buvo planuojama pagaminti, arba suvartojimas didesnis kiekis, nei buvo planuota.

2024 m. sausio‒kovo mėn. Lietuvos disbalansas sudarė daugiau kaip pusę (52 proc.) viso absoliutaus disbalanso Baltijos šalyse.

2024 m. kovo mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas sudarė 61 GWh (vidutiniškai 82,5 MWh/h) ir buvo 13 proc. didesnis nei 2024 m. vasarį (vasarį absoliutus disbalansas sudarė 54 GWh arba 77,8 MWh/h). 2024 m. kovo mėn. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos absoliutus disbalansas, palyginti su praėjusių metų kovo mėn., padidėjo 46 proc. (2023 m. kovą absoliutus disbalansas siekė 42 GWh arba vidutiniškai 56,5 MWh/h).

Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas valandos disbalansas buvo kovo 10 d. 10 val. (504 MWh), o mažiausias teigiamas ‒ kovo 30 d. 7 val. (1,0 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas fiksuotas kovo 9 d. 12 val.(-262 MWh), o mažiausias neigiamas ‒ kovo 21 d. 17 val. (-0,3 MWh).

​​​​