Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day‒ahead) 2024 m. sausio mėn. buvo 118 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 32 proc. 2023 m. gruodžio mėn. kainos vidurkis buvo 89 Eur/MWh.
2024 m. sausį fiksuota 14 proc. aukštesnė elektros energijos kaina nei 2023 m. tą patį mėnesį, kai ji siekė 103 Eur/MWh. Palyginti su laikotarpiu prieš krizę ‒ 2019‒2021 m. ‒ kai sausio mėn. vidutinė elektros energijos kaina siekė 47 Eur/MWh, matyti, kad elektros energijos kainos formuojasi daugiau nei 2 kartus didesnės.
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
· Sausio mėnesio pradžioje dėl didelių šalčių Baltijos šalyse ir Suomijoje padidėjo elektros energijos suvartojimas. Tuo pačiu metu dėl menkesnės vėjo generacijos žymiai daugiau energijos buvo pagaminta didesnes sąnaudas patiriančiomis šiluminėmis elektrinėmis ‒ tai lėmė didesnes kainas.
· Pirmosiomis sausio dienomis sutapo kelių elektrinių neplanuoti stabdymai (gedimai) Suomijoje (daugiau informacijos čia) ir Estijoje (daugiau informacijos čia), taip pat planuoti gamybos įrenginių remontai Latvijoje (daugiau informacijos čia) ‒ gamybos pajėgumų stokos rizika kartu su padidėjusia paklausa lėmė neįprastai didelių kainų formavimąsi sausio 5 d., kai dienos kainos vidurkis Estijoje siekė 891 Eur/MWh, Suomijoje ‒ 891 Eur/MWh, Latvijoje ir Lietuvoje ‒ apie 671 Eur/MWh. Lietuvoje didžiausia valandos kaina susiformavo 8‒9 val. ir siekė 1479 Eur/MWh, vėlesnėmis valandomis po truputį mažėjo.
· Vėliau sausio mėnesį vėjo generacija padidėjo Lietuvoje, taip pat Suomijoje ir Švedijoje (daugiau informacijos čia) ‒ tai lėmė mažesnes kainas.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Lietuvoje ir Latvijoje sausį elektros kaina siekė apie 118 Eur/MWh, o Estijoje buvo dar didesnė ‒ 127 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijos SE4 kainų zonoje elektros energijos kaina buvo 36 proc. mažesnė ir siekė 75 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota sausio 5 d. ir siekė 667 Eur/MWh, mažiausia sausio 1 d. ‒ 44 Eur/MWh.
Suomijos ir Švedijos kainų zonose sausio 28—29 d. fiksuotos neigiamos valandinės elektros energijos kainos ‒ po 10 valandų, kurios svyravo nuo -0,01 iki -1,78 Eur/MWh. Baltijos šalyse neigiamos valandinės elektros energijos kainos nefiksuotos.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO‒E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2024 m. sausį padidėjo net 16 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Sausį pagaminta 699 GWh elektros energijos, o gruodį nacionalinė generacija siekė 601 GWh. Palyginti su 2023 m. sausio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 445 GWh, 2024 m. sausį sugeneruota 57 proc. daugiau elektros energijos.
Sausio mėn. didesnė vietinių elektrinių gamyba lėmė tai, kad 57 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2024 m. sausį siekė 1 220 GWh ir buvo 7,4 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. gruodį suvartota 1 073 GWh elektros energijos. 2023 m. sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas padidėjo 1,1 proc.
2023 m. sausio mėn. paros didžiausios kainos valandomis ‒ 8‒9, 9‒10 val.ir 17‒18 val. ‒ vidutinė elektros energijos kaina siekė atitinkamai 172, 161 ir 156 Eur/MWh ir buvo apie 2,6 karto didesnė nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (3‒4 val.), kai kaina siekė 66 Eur/MWh. Pastebėtina, kad 2024 m. sausio mėn. vidutinių paros valandų kainų grafikas pasikeitė ‒ išryškėjo nauja paros didžiausios kainos valanda ‒ 8‒9 val. vietoje 10‒11 val. gruodžio mėnesį. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2024 m. sausio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 54 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinių dalis toliau mažėjo ir sudarė vos 0,8 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino likusią dalį elektros energijos: šiluminės elektrinės pagamino 25 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 12 proc., kitos ‒ 9 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio.
2024 m. sausio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 18 proc. didesnis nei gruodį (sausį pagaminta beveik 374 GWh, gruodį ‒ 307 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo beveik 2 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. sausio mėn. vėjo elektrinės pagamino 209 GWh elektros energijos.
2024 m. sausį saulės elektrinės pagamino vos 5,9 GWh elektros energijos, t. y. 1,3 karto mažiau nei praėjusį gruodžio mėn. Visgi šių metų sausį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo apie trečdalį didesnis nei prieš metus, kai 2023 m. sausio mėn. saulės elektrinės sugeneravo apie 4,6 GWh elektros energijos.
2024 m. sausį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba padidėjo 19 proc., palyginti su praėjusiu gruodžio mėn. Sausį šiluminės elektrinės pagamino 173 GWh, gruodį ‒ 145 GWh elektros energijos. 2024 m. sausio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis yra 2,5 karto didesnis, palyginti su 2023 m. sausio mėn. Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) sausio mėn. sumažėjo 0,8 proc. ir siekė 82 GWh (gruodį ‒ 83 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka apie 47 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai, skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausia iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2024 m. sausio mėn. importas iš Švedijos siekė 471 GWh ir buvo 4 proc. didesnis, palyginti su gruodžio mėn., kai šis importas buvo šiek tiek mažesnis (siekė 452 GWh). Lietuvos eksportas į Švediją sausio mėn. buvo labai nedidelis — 2,5 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą dažniau eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2024 m. sausio Lietuvos—Lenkijos jungtis daugiau buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti. Importas iš Lenkijos 2024 m. sausio mėn. siekė 180 GWh ir buvo 11 proc. mažesnis nei gruodį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 76 GWh (57 proc. daugiau nei 2023 m. gruodį). 2023 m. gruodį Lietuva iš Lenkijos importavo 203 GWh, eksportavo — 48GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2024 m. sausio mėn. padidėjo ir siekė 158 GWh, o palyginti su gruodžio mėn., buvo 20 proc. didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją atitinkamai didėjo — siekė 120 GWh ir buvo 1,5 karto didesnis, palyginti su gruodžio mėn. 2023 m. gruodį Lietuva iš Latvijos importavo 132 GWh, eksportavo — 78 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. sausio mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė 122 GWh ir buvo 41 proc. mažesnis, palyginti su gruodžio mėn. 2023 m. gruodį iš Estijos į Latviją buvo importuota 208 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Jau nuo gruodžio mėn. vidurio Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis palaipsniui mažėjo. 2024 m. sausio mėn. pabaigoje (3-ios savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo sumažėjęs, t. y. buvo 17 proc. žemesnis nei praėjusio gruodžio mėnesio vidutinis lygis. 2023 m. sausio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2023 m. sausio mėn., buvo apie 8 proc. žemesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. sausio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 40 Eur/MWh. 2024 m. sausio mėn., palyginti su 2023 m. gruodžio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 6 proc. (gruodžio mėn. vidutinė kaina siekė 43 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2024 m. sausio mėn. pabaigoje buvo 62 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. sausio mėn. siekė beveik 62 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 10 proc. (gruodį vidutinė ATL kaina siekė 69 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių susijusių su elektros energijos kainomis vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniai produktais susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu nebus prekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl ateityje prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų pirmą mėnesį sudarė vidutiniškai apie 20 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. II, III ir IV ketv.).
2024 m. sausio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2‒24 + SYHELFUTBL Q2‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. II ketv., siekė 40 Eur/MWh ir palyginti su gruodžio mėn. pabaiga, sumažėjo 0,1 proc.
2024 m. sausio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3‒24 + SYHELFUTBL Q3‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė 33 Eur/MWh ir palyginti su gruodžio mėn. pabaiga, sumažėjo 25 proc.
2024 m. sausio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4‒24 + SYHELFUTBL Q4‒24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. IV ketv., siekė 48 Eur/MWh ir palyginti su gruodžio mėn. pabaiga, sumažėjo 13 proc.
Elektros energijos disbalanso rinkos kiekiai
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia jau 6 metus ir yra bendrai organizuojama perdavimo sistemos operatorių pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Disbalansas tai skirtumas, suskaičiuojamas tarp planuoto realizuoti (parduoti ar nupirkti) rinkoje elektros energijos kiekio ir faktinio (pagaminto bei suvartoto) elektros energijos kiekio. Todėl disbalansas, iš esmės, sudaro elektros energijos kiekį, kuris potencialiai galėjo būti realizuotas prekyboje viename iš elektros energijos rinkos segmentų (pavyzdžiui, kitos paros, einamosios paros prekybos rinkose). Teigiamas disbalansas ‒ tai elektros energijos perteklius, kuris susidaro sistemoje tuomet, kai pagaminama daugiau nei buvo planuojama pagaminti arba suvartojama mažiau nei buvo planuojama suvartoti, o neigiamas disbalansas ‒ priešingai, kai pagaminama mažiau nei buvo planuojama pagaminti arba suvartojimas didesnis kiekis nei buvo planuota.
2024 m. sausio mėn. Lietuvos disbalansas sudarė pusę (50 proc.) viso absoliutaus disbalanso Baltijos šalyse. 2024 m. sausio mėn. bendras Baltijos šalių (LT, LV ir EE) absoliutus vidutinis disbalansas, palyginti su 2023 m. tuo pačiu analizuojamu laikotarpiu, buvo 24 proc. didesnis.
2024 m. sausio mėn. Lietuvos absoliutus disbalansas buvo 14 proc. mažesnis nei 2023 m. gruodį (sausį absoliutus disbalansas siekė 80,95 MWh, gruodį ‒ 93,83 MWh), taip pat 20 proc. didesnis, palyginti su praėjusių 2023 m. sausio mėn. (2023 m. sausį absoliutus disbalansas siekė 64,65 MWh).
Apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje didžiausias teigiamas disbalansas buvo sausio 11 d. 17 val. (403,24 MWh), o mažiausias teigiamas ‒ sausio 26 d. 18 val. ryte (0,04 MWh). Didžiausias neigiamas disbalansas fiksuotas sausio 21 d. 9 val.(‒251,77 MWh), o mažiausias neigiamas ‒ sausio 20 d. 7 val. (‒0,45 MWh).
