Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2023 m. lapkričio mėn. buvo 105 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina padidėjo 20 proc. 2023 m. spalio mėn. kainos vidurkis buvo 87 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. lapkričio mėn., kai 2022 m. elektros energijos kaina, nors ir nukritusi po tų metų rugpjūčio mėnesio piko, vis dar laikėsi aukštame lygyje, 2023 m. lapkritį elektros energijos kaina buvo 2 kartus mažesnė. 2022 m. lapkričio mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 226 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukštesnė ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo 1,4 karto mažesnė nei apžvelgiamąjį mėnesį (elektros energijos lapkričio mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 71 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė šie veiksniai:
• elektros energijos vartojimo augimas;
• mažėjusi Lietuvos vėjo elektrinių generacija didino brangiau elektros energiją gaminančių gamybos įrenginių darbo poreikį;
• neplanuotų didelių gamybos pajėgumų neprieinamumas Suomijoje (daugiau informacijos čia) ir gana maža vėjo generacija visame regione (daugiau informacijos čia: Suomija, Švedija, Lietuva, Estija, Latvija) lėmusi išskirtinai aukštų kainų formavimąsi Baltijos regione lapkričio 21 d., taip pat didelių gamybos pajėgumų neplanuotas neprieinamumas Suomijoje lėmęs aukštų kainų formavimąsi susiformavusios kainos paskutinėmis mėnesio dienomis;
• Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygio žemėjimas.
*Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, taip pat Estijoje kaip ir Lietuvoje, lapkritį elektros kaina siekė 105 Eur/MWh. Tuo pačiu metu Švedijos SE4 kainų zonoje elektros energijos kaina buvo 1,4 karto mažesnė ir siekė 73 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota lapkričio 21 d. ir siekė 288 Eur/MWh, mažiausia lapkričio 4 d. ‒ 23 Eur/MWh.
Nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, nei Švedijos SE4 kainų zonoje lapkričio mėnesį neigiamos elektros energijos kainos nesusiformavo.
Paminėtina, jog lapkričio 24 d. Suomijos elektros energijos rinkoje buvo susidariusi unikali situacija, kai dėl vieno iš rinkos dalyvių kitos dienos rinkoje klaidingai parduoto itin didelio energijos kiekio (daugiau informacijos čia) nuo 14 val. (Centrinės Europos laiku) iki dienos pabaigos elektros energijos kaina buvo neigiama ir siekė -500 Eur/MWh. Vis tik elektros energijos biržos operatorius ėmėsi veiksmų, kad situacija butų suvaldyta ir neturėtų pastebimų neigiamų pasekmių Suomijos elektros energetikos sistemos patikimumui: nebuvo parduotas „nerealus“ elektros energijos kiekis, dėl kurio galimai būtų atmesti kitų realių generatorių pasiūlymai net kitose susijusiose rinkose (plačiau čia), taip pat rinkos dalyviai paskatinti dalyvauti dienos eigos ir balansavimo rinkose (plačiau čia).
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. lapkritį sumažėjo net 32 proc., palyginti su praėjusiu mėnesiu. Lapkritį pagaminta 442 GWh elektros energijos, o spalį nacionalinė generacija siekė net 649 GWh. Palyginti su 2022 m. lapkričio mėn., kai nacionalinė elektros energijos generacija buvo 327 GWh, 2023 m. lapkritį sugeneruota 35 proc. daugiau elektros energijos.
Lapkričio mėn. mažesnė vietinių ir ypač vėjo elektrinių gamyba lėmė tai, kad tik 41 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. lapkritį siekė beveik 1 073 GWh ir buvo 5,5 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. spalį suvartota 1 017 GWh elektros energijos. 2023 m. lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas padidėjo 6,5 proc.
2023 m. lapkričio mėn. paros didžiausios kainos valandomis: 9‒10 val.ir 16‒17 val. ‒ vidutinė elektros energijos kaina siekė atitinkamai 151 ir 150 Eur/MWh ir buvo 2,8 karto didesnė nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (4‒5 val.), kai kaina siekė 53 Eur/MWh. Nors atrodo, kad 2023 m. lapkričio mėn. vidutinių paros valandų kainų grafikas pakeitė formą ‒ išryškėjo nauja paros didžiausios kainos valanda ‒ 16‒17 val. vietoje 19‒20 val. spalio mėn., vis tik eliminavus lapkričio 21 d. duomenis iš skaičiavimų (šią dieną rinkoje formavosi išskirtinai aukštos kainos) likusiomis lapkričio mėn. dienomis 9‒10 val. kainos vidurkis buvo 137 Eur/MWh, 16‒17 val. ‒ 129 Eur/MWh, o didžiausios kainos valandą 18‒19 val. ‒ 140 Eur/MWh. Elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. lapkričio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 48,5 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinių dalis toliau mažėjo ir sudarė vos 3,5 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio. Kitos elektrinių grupės pagamino panašias dalis elektros energijos: šiluminės elektrinės pagamino 17 proc., hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 17 proc., kitos ‒ 14 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio.
2023 m. lapkričio mėn. vėjo elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 42 proc. mažesnis nei spalį (lapkritį pagaminta beveik 215 GWh, spalį ‒ 369 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 2,4 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. lapkričio mėn. vėjo elektrinės pagamino 96 GWh elektros energijos.
2023 m. lapkritį saulės elektrinės pagamino vos 16 GWh elektros energijos, t. y. 2,6 karto mažiau nei praėjusį spalio mėn. Vis gi šių metų lapkritį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo apie 3 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. lapkričio mėn. saulės elektrinės sugeneravo 5 GWh elektros energijos.
2023 m. lapkritį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba sumažėjo 26 proc., palyginti su praėjusiu spalio mėn. Lapkritį šiluminės elektrinės pagamino 74 GWh, spalį ‒ 99 GWh elektros energijos. 2023 m. lapkričio mėn. šiluminių elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis taip pat buvo 22 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. lapkričio mėn.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) lapkričio mėn. padidėjo beveik 14 proc. ir siekė 77 GWh (spalį ‒ 67 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka tik apie 43 proc. Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio (pagal 2023 m. I pusm. duomenis), itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau ‒ iš Lenkijos.
2023 m. lapkričio mėn. importas iš Švedijos siekė 492 GWh ir buvo 17 proc. didesnis, palyginti su spalio mėn., kai šis importas buvo mažesnis nei įprastai (siekė vos 419 GWh) dėl nepilnai išnaudotų jungties tarp Lietuvos ir Švedijos pajėgumų dėl spalio 23‒29 d vykusių planuotų šios jungties remonto darbų (daugiau informacijos čia). Lietuvos eksportas į Švediją lapkričio mėn. buvo labai nedidelis — 81 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2023 m. lapkričio Lietuvos—Lenkijos jungtis buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti. Importas iš Lenkijos 2023 m. lapkričio mėn. siekė 138 GWh, buvo 30 proc. didesnis nei spalį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 60 GWh (44 proc. mažiau nei 2023 m. spalį). 2023 m. spalį Lietuva iš Lenkijos importavo 106 GWh, eksportavo — 107 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. lapkričio mėn. ženkliai didėjo ir siekė 181,5 GWh, o palyginti su spalio mėn. buvo 74 proc. didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją atitinkamai mažėjo — siekė 31 GWh ir buvo 53 proc. mažesnis, palyginti su spalio mėn. 2023 m. spalį Lietuva iš Latvijos importavo 104 GWh, eksportavo — 66 GWh.
Elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi yra elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. lapkričio mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė 283 GWh ir buvo 18 proc. mažesnis, palyginti su spalio mėn. 2023 m. spalį iš Estijos į Latviją buvo importuota 344 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
Jau nuo spalio mėn. vidurio Baltijos ir Šiaurės šalių regiono vandens rezervuarų lygis palaipsniui mažėjo. 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje (47 savaitės duomenimis) vandens rezervuarų lygis buvo sumažėjęs, t. y. buvo 12,9 proc. žemesnis nei praėjusio spalio mėnesio vidutinis lygis. 2023 m. lapkričio mėn. vidutinis rezervuarų lygis, palyginti su 2022 m. lapkričio mėn., buvo 2,7 proc. žemesnis.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. lapkričio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 48 Eur/MWh. 2023 m. lapkričio mėn., palyginti su 2023 m. spalio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 4 proc. (spalio mėn. vidutinė kaina siekė 50 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo beveik 71 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. lapkričio mėn. siekė beveik 76 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 6 proc. (spalį vidutinė ATL kaina siekė beveik 78 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių elektros energijai pirkti—parduoti kainų vertinimas. Iki šiol Tarybos atliekamose prognozėse buvo naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future).
Dėl Latvijos ateities sandorių rinkos mažo likvidumo nuo 2024 m. sausio 1 d. „Nasdaq OMX“ išvestinių finansinių produktų biržoje išvestiniais finansiniai produktais susietais su „Nord Pool“ sisteminės kainos ir Latvijos (Rygos) prekybos zonos kainų skirtumu nebus prekiaujama (daugiau informacijos čia). Todėl ateityje prognozuojant elektros energijos rinkos kainą vertinamos ateities sandorių kainos dėl „Nord Pool“ sisteminės kainos ir kainos dėl ateities sandorių dėl kainų skirtumo tarp Suomijos prekybos zonos kainos ir „Nord Pool“ sisteminės kainos. Pastarųjų išvestinių produktų grupė (SYHELFUTBL) pasirinkta dėl jų pakankamo likvidumo, taip pat kaip galimai labiausiai atitinkantys Lietuvos elektros energijos kainų kitimo tendencijas. Pastebėtina, kad elektros energijos kainų Lietuvos ir Suomijos prekybos zonose skirtumas per šių metų 10 mėnesių sudarė vidutiniškai apie 41 Eur.
Šiuo metu vertinami šių finansinių produktų ENOFUTBL ir SYHELFUTBL paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Suomijos prekybos zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2024 m. I, II ir III ketv.).
2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1-24 + SYHELFUTBL Q1-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. I ketv., siekė 81,5 Eur/MWh ir palyginti su spalio mėn. pabaiga, padidėjo 21 proc.
2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-24 + SYHELFUTBL Q2-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. II ketv., siekė beveik 50 Eur/MWh ir palyginti su spalio mėn. pabaiga, padidėjo 37 proc.
2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-24 + SYHELFUTBL Q3-24), kuri atspindi Suomijos kainų zonos didmeninę elektros energijos kainą 2024 m. III ketv., siekė beveik 35 Eur/MWh ir palyginti su spalio mėn. pabaiga, sumažėjo 32 proc.
