Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2023 m. rugsėjo mėn. buvo 117 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina išaugo beveik 15 proc. 2023 m. rugpjūčio mėn. kainos vidurkis buvo 102 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn., kai 2022 m. elektros energijos kainos vis dar laikėsi aukštame lygyje, apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo 3 kartus mažesnė. 2022 m. rugsėjo mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 360 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukštesnė ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo 1,6 karto mažesnė nei apžvelgiamą mėnesį (elektros energijos rugsėjo mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 71 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė:
• apie 20 dienų trukę Lietuvos—Švedijos jungties „NordBalt“ remonto darbai (daugiau informacijos čia) neleidę tekėti pigesnei elektros energijai iš Švedijos;
• brangesnę elektros energiją gaminančių generatorių, kurie kompensavo negaunamos elektros energijos iš Švedijos kiekį, darbas;
• Lietuvos vėjo elektrinių generacijos augimas šiek tiek mažinęs poreikį gaminti brangesnę elektros energiją generatoriams, naudojantiems brangesnį kurą.
* Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių (Lietuvos laiku) elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, rugsėjį elektros kaina siekė 117 Eur/MWh, kaina Estijoje buvo šiek tiek mažesnė ir siekė 113 Eur/MWh, o net beveik 3 kartus mažesnė buvo Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ 43 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota rugsėjo 11 d. ir siekė 190 Eur/MWh, mažiausia rugsėjo 24 d. ‒ 45 Eur/MWh.
Lietuvoje ir Latvijoje rugsėjo 24 d. ir 29 d. buvo fiksuojamos neigiamos elektros energijos kainos – iš viso 5 valandas, kurios svyravo nuo -0,03 iki -2,62 Eur/MWh. Estijoje neigiamos valandinės elektros energijos kainos fiksuotos 7 valandas — rugsėjo 19, 24 ir 29 d. su žemiausia kaina -2,62 Eur/MWh, o Švedijos SE4 kainų zonoje net 99 valandos rugsėjo 4-6, 10-12, 19-27 ir 29-30 d. su žemiausia kaina -4,03 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. rugsėjį nežymiai padidėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Rugsėjį pagaminta beveik 463 GWh elektros energijos, o gamybos kiekio augimas per mėnesį buvo tik 0,3 proc. Rugpjūtį nacionalinė generacija siekė 461 GWh. Palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn., nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. rugsėjį buvo beveik 57 proc. didesnė.
Rugsėjo mėn. vis dar palankios elektrinių, naudojančių saulės ir vėjo atsinaujinančius energijos išteklius, gamybai oro sąlygos lėmė tai, kad nacionalinė gamyba užtikrino 51,5 proc. elektros energijos vartojimo poreikio - čia labiausiai prisidėjo vėjo elektrinių gamybos augimas. Rugpjūčio mėn. vartojimo dalis, kurią užtikrino nacionalinė gamyba, sudarė 49 proc.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. rugsėjį siekė 899 GWh ir buvo apie 4,7 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. rugpjūtį suvartota 943 GWh elektros energijos. 2023 m. rugsėjį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas beveik nepakito – padidėjo vos 0,3 proc.
2023 m. rugsėjo mėn. paros didžiausios kainos valandą (21—22 val.) vidutinė elektros energijos kaina siekė 219,50 Eur/MWh ir buvo beveik 3,1 karto didesnė nei vidutinė kaina paros mažiausios kainos valandą (3‒4 val. kaina siekė 70 Eur/MWh). Tokie elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. rugsėjo mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 38 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinės pagamino beveik 19 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio, hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 13 proc., šiluminės ‒ 17 proc., kitos ‒ 13 proc.
2023 m. rugsėjo mėn. vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis buvo 14 proc. didesnis nei rugpjūtį (rugsėjį sugeneruota 175 GWh, rugpjūtį ‒ 153 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo 1,9 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. rugsėjo mėn. vėjo elektrinės pagamino 92 GWh elektros energijos.
2023 m. rugsėjį saulės elektrinės pagamino 85 GWh elektros energijos, t. y. vos 0,6 proc. mažiau nei praėjusį rugpjūčio mėn. Rugsėjį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 2,4 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. rugsėjo mėn. saulės elektrinės sugeneravo 35 GWh elektros energijos.
2023 m. rugsėjį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba buvo 29 proc. mažesnė nei rugpjūtį. Rugsėjį šiluminės elektrinės pagamino 78 GWh, rugpjūtį ‒ 111 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) rugsėjo mėn. sumažėjo apie 9 proc. ir siekė 60 GWh (rugpjūtį ‒ 66 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka tik apie 40 proc. metinio Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau – iš Lenkijos.
2023 m. rugsėjo mėn. dėl nuo rugsėjo 4 d. iki 23 d. trukusio jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto darbų (daugiau informacijos čia) importas iš Švedijos buvo 3 kartus mažesnis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, ir siekė 167 GWh (2023 m. rugpjūtį importas iš Švedijos siekė 508,5 GWh). Lietuva į Švediją rugsėjo mėn., kaip ir praėjusį mėnesį, neeksportavo.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2023 m. rugsėjo mėn. „NordBalt“ jungties remonto darbai lėmė aukštesnių kainų formavimąsi visame Baltijos šalių regione (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje), todėl Lietuvos—Lenkijos jungtis buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti ir ypač intensyviai minėtu remonto laikotarpiu. Importas iš Lenkijos 2023 m. rugsėjo mėn. siekė beveik 184 GWh, buvo 45 proc. didesnis nei rugpjūtį ir buvo didžiausias per mėnesį šiai metais. Lietuva į Lenkiją eksportavo 42 GWh (46 proc. mažiau nei 2023 m. rugpjūtį). 2023 m. rugpjūtį Lietuva iš Lenkijos importavo 127 GWh, eksportavo — 78 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. rugsėjo mėn. didėjo, tačiau buvo mažesnis nei šių metų pirmaisiais 5 mėnesiais ir siekė 213 GWh, o palyginti su rugpjūčio mėn. buvo 2,4 karto didesnis. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją grįžo į labiau įprastą lygį ir siekė 12 GWh sumažėjęs 87 proc., palyginti su rugpjūčio mėn. 2023 m. rugpjūtį Lietuva iš Latvijos importavo 87 GWh, eksportavo — 97 GWh.
Mažėjant elektros energijos gamybai hidroelektrinėse Latvijoje elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi tampa elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. rugsėjo mėn. importas iš Estijos į Latviją siekė 452 GWh ir buvo 29,5 proc. didesnis, palyginti su rugpjūčio mėn. 2023 m. rugpjūtį iš Estijos į Latviją buvo importuota 349 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
2023 m. rugsėjo mėn. viduryje (38 savaitės duomenimis) Vandens rezervuarų lygis Baltijos ir Šiaurės šalių regione padidėjo ir buvo beveik 6 proc. aukštesnis nei praėjusio rugpjūčio mėnesio vidutinis lygis bei 9 proc. aukštesnis, palyginti su 2022 m. rugsėjo mėn. vidutiniu lygiu.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. rugsėjo mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 42,2 Eur/MWh. 2023 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2023 m. rugpjūčio mėn., vidutinė kaina padidėjo 1,8 proc. (rugpjūčio mėn. vidutinė kaina siekė 41,4 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo 81,65 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. rugsėjo mėn. siekė 82 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 3,4 proc. (rugpjūtį vidutinė ATL kaina siekė 85 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių elektros energijai pirkti-parduoti kainų vertinimas. Naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future) (anksčiau taip pat vertinimui naudoti produktai ENOFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q3-23, tačiau jais nebeprekiaujama prasidėjus 2023 m. III ketvirčiui). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
Paminėtina, kad rinkos operatorius yra paskelbęs, jog SYRIGFUTBL produktų grupės produktais nebus prekiaujama nuo 2024 m. sausio 1 d. (daugiau informacijos čia).
2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. IV ketv., siekė beveik 102 Eur/MWh ir palyginti su rugpjūčio mėn. pabaiga, sumažėjo 9 proc.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali kisti.
