Įeiti
Publikuota: 2023-09-28. Atnaujinta: 2023-09-28

VERT patvirtino Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus


​Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pritarė Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimams.

Esminiai pakeitimai:

1.    Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių pakeitimai (Informacijos teikimo taisyklių projektas):

1.1.        Pakeistas Informacijos teikimo taisyklių pavadinimas į Energetikos, (garantinio) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo taisyklės.

1.2.        Atlikti pakeitimai, susiję su Pakeitimo įstatyme numatytomis atliekinės šilumos supirkimo nuostatomis.

1.3.        Atlikti pakeitimai, susiję su Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektu.

1.4.        Atsisakoma dalies VERT teikiamos informacijos ir priedų, atsižvelgiant į tai, kad dalis informacijos, kurios teikimas VERT buvo numatytas pagal šias taisykles, nuo 2023 m. spalio 1 d. teikiamos energijos išteklių biržos operatoriui Baltpool UAB.

1.5.        Atsižvelgiant į Šilumos kainų nustatymo metodikos „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo projekte numatytus pokyčius ir siekiant mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, Informacijos teikimo taisyklių 20 ir 21 priedai panaikinti, o 22 priedas supaprastintas.

1.6.        Informacijos teikimo taisyklių 20, 21, 28, 34, 38 priedai pripažinti netekusiais galios.

​2.        Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos pakeitimai:

2.1.       Atsižvelgiant į planuojamus VERT patvirtinto Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo pakeitimus, pakeisti 16 ir 17 punktai, pakeičiant pastoviųjų sąnaudų formuluotes ir skirstymą, veiklos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas priskiriant prie veiklos pastovių sąnaudų.

2.2.   Atlikti pakeitimai dėl Kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalies perskirstymo po rūšiavimo likusias, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančias energinę vertę turinčias komunalines atliekas deginančioms jėgainėms.

2.3.   Atlikti pakeitimai Kogeneracinės metodikos V skyriuje, numatant, kaip vertinamos elektros energijos pajamos, gautos kogeneracinei jėgainei veikiant kondensaciniu rėžimu, dėl viršijamo šilumos poreikio.

2.4.   Atsižvelgiant į planuojamus nutarimu „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo pakeitimus, pakeisti 16 ir 17 punktai, pakeičiant pastoviųjų sąnaudų formuluotes ir skirstymą, veiklos einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas priskiriant prie veiklos pastovių sąnaudų.

2.5.   Pakeistas Metodikos 2 priedas.

2.6.   Atlikti pakeitimai V skyriuje dėl Kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalies perskirstymo po rūšiavimo likusias, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančias energinę vertę turinčias komunalines atliekas deginančioms jėgainėms.

2.7.   Atlikti pakeitimai Metodikos V skyriuje, numatant, kaip vertinamos elektros energijos pajamos, gautos kogeneracinei jėgainei veikiant kondensaciniu rėžimu, dėl viršijamo šilumos poreikio.

2.8.   Metodikos IV skyrius „AŠŠ sąnaudų formavimo principai“ išdėstytas nauja redakcija, alternatyvaus šilumos šaltinio (toliau – AŠŠ) sąnaudų formavimo principus išdėstant aiškiau, ir suvienodinant juos su Šilumos kainų nustatymo metodikoje nutarimu „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ išdėstytais principais ir kad nebūtų nuorodų iš vieno teisės akto į kitą.

2.9.    Metodikos V skyrius „Kogeneracinės jėgainės pelno (nuostolių) dalies perskirstymo tvarka“ išdėstytas nauja redakcija, tuo siekiant išvengti dubliavimosi su Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikoje, patvirtintoje nutarimu „Po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ numatytu naudos, priskirtinos reguliuojamų paslaugų įkainiui, apimties įverčiu (VR).

3.    Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašo pakeitimai:

3.1.   Numatytas reikalavimas šilumos tiekėjams investicijų VERT suderinimui pateikti savivaldybių tarybų investicijų suderinimų sprendimų kopijas, pakeistas reikalavimu šilumos tiekėjams investicijų VERT suderinimui pateikti savivaldybių institucijų investicijų suderinimų dokumentų kopijas.

3.2.   Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo, investicijas VERT turi būti pateiktas atsisakymo derinti investicijas pagrindimas.

3.3.   Savivaldybės institucijai atsisakius derinti šilumos tiekėjo investicijas ir nepateikus atsisakymo jas derinti pagrindimo, šios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su VERT jos nustatyta tvarka.

3.4.   Šilumos tiekėjo investicijų, skirtų atliekinę šilumą generuojančių asmenų prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų, FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui, FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma ir šios investicijos neturi didinti kainos esamiems šilumos vartotojams.

4.    Šilumos metodikos pakeitimai:

4.1.   Pakeistas šilumos kainodaros principas, numatant, kad vietoje šilumos kainų dedamųjų nustatomas šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygis (Pajamų lygis). Nustatant Pajamų lygį, pastoviosios sąnaudos išreiškiamos Eur, o kintamosios sąnaudos išreiškiamos formule su joje užfiksuotais efektyvumo rodikliais. Nustatomas Pajamų lygis grindžiamas pagrįstomis būtinosiomis sąnaudos, o ne mažiausių būtinųjų sąnaudų principu. Nustačius Pajamų lygį šilumos tiekėjai gali laisvai spręsti dėl kiekvieną mėnesį vartotojams taikomos galutinės šilumos kainos, t. y. nelieka reikalavimo taikyti pagal nustatytas šilumos kainos dedamąsias apskaičiuotos šilumos kainos, perskaičiuojant ją tik dėl kuro ir perkamos šilumos kainų pokyčio.

4.2.   Pakeista lyginamųjų rodiklių taikymo tvarka. Pastoviųjų sąnaudų lyginamieji rodikliai taikomi ne sąnaudų apimčiai nustatyti, o įvertinti detalesnės ūkio subjekto planuojamų pastoviųjų sąnaudų analizės poreikį. Numatytas suminis kuro ir elektros energijos sąnaudų (Eur) vertinimas.

4.3.   Numatytas ūkio subjekto faktiškai gautų pajamų ir nustatyto Pajamų lygio skirtumo bei šilumos gamybos ir (ar) tiekimo veiklos efektyvumo vertinimas. Šio vertinimo metu nustatoma, ar taikant šilumos kainas faktiškai gautos pajamos neviršijo leistino gauti Pajamų lygio. Viršijus nustatytą pajamų lygį, skirtumas kompensuojamas vartotojų naudai. Kai faktinės sąnaudos yra mažesnės nei faktiškai gautos pajamos, ūkio subjektas gauta nauda lygiomis dalimis pasidalina su vartotojais.

4.4.   Šilumos aukcionų rezultatų vertinimas suvienodintas su Pajamų lygio vertinimo principais.

4.5.   Atsisakyta šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai, ir (ar) elektros energijai technologinėms reikmėms įsigyti skirtumo skaičiavimo.

4.6.   Pakeista bazinio ir koreguoto Pajamų lygio nustatymo procedūra. Numatyta, kada koreguoto Pajamų lygio projektas tik savivaldybės institucijai ir kada savivaldybės institucijai bei VERT. Šilumos metodikos projekte numatyti kriterijai, pagal kuriuos VERT turi teisę patikrinti pasirinktam ūkio subjektui nustatytą koreguotą Pajamų lygį, bei numatyta šio patikrinimo rezultatų vertinimo procedūra, nustatant Pajamų lygį ateityje.

4.7.   Numatyta, kada šilumos kainų dedamosios konvertuojamos į pajamų lygį – projektams pateiktiems iki 2023-09-30 taikoma sena Metodikos redakcija, bet kainą nustačius po Metodikos įsigaliojimo (nuo 2023-10-01), kaina išreiškiama pajamų lygiu.

4.8.   Reglamentuotas pajėgumų aukcionų rezultatų įvertinimas, apskaičiuojant galutines mėnesio šilumos kainas, šilumos gamybos ir (ar) tiekimo pajamų lygį bei vertinant dalyvavimo šilumos aukcionuose rezultatus.

5.    Karšto vandens metodikos pakeitimai:

5.1.   Numatyta, kad karšto vandens tiekimo kaina grindžiama pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, o ne mažiausių būtinųjų sąnaudų principu.

5.2.   Numatytas suminis pastoviųjų sąnaudų vertinimas.

5.3.   Patikslintos nuostatos, reglamentuojančios karšto vandens tiekėjų patirtų, bet nepadengtų sąnaudų arba gautų papildomų pajamų, susidariusių dėl geriamojo vandens ir (ar) šilumos faktinių bei nustatant karšto vandens kainas įvertintų kainų skirtumo, vertinimą.

5.4.   Karšto vandens kainų nustatymo metodika ir jos priedai išdėstyti nauja redakcija, atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.

6.      Apskaitos prietaisų metodikos pakeitimai:

6.1.   Numatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis grindžiamas pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, o ne mažiausių būtinųjų sąnaudų principu.

6.2.   Numatytas suminis pastoviųjų sąnaudų vertinimas, atitinkantis Karšto vandens metodikos projekte numatytą vertinimą.

6.3.   Numatyta, kada ūkio subjektas savivaldybės institucijai teikia apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą ir kitus dokumentus.

6.4.   Atsisakyta vidutinio apskaitos prietaisų aptarnavimo darbuotojų darbo užmokesčio dydžio ribojamo Valstybės duomenų agentūros skelbiamo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriaus vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

7.    Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado esminiai pakeitimai:

7.1.   Į sąvadą įtraukti atliekinę šilumą generuojantys asmenys: visos sąvado nuostatos, kurios taikomos nepriklausomiems šilumos gamintojams yra tokios pat ir atliekinę šilumą generuojantiems asmenims, todėl sąvado 1 punkto tekste nepriklausomas šilumos gamintojas, atliekinę šilumą generuojantis asmuo ir šilumos tiekėjas pavadinami viena sąvoka „Šilumos gamintojai“. Dėl šios priežasties Sąvado projekto 2.6 papunktyje sąvoka „Potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas“ pakoreguojama į sąvoką „Potencialus šilumos gamintojas“, kuri apima ir nepriklausomą šilumos gamintoją ir atliekinę šilumą generuojantį asmenį.

7.2.    Įvesta atliekinės šilumos gamybos įrenginio sąvoka.

7.3.   Įvesta galimybė atliekinę šilumą generuojančiam asmeniui prisijungti į grįžtamą šilumos tinklų vamzdyną.

7.4.    Įtrauktas reglamentavimas apie šilumos gamybos šilumos tiekimo sistemoje informacijos (informacija apie prie tinklo prijungtus šilumos gamybos šaltinius (įskaitant ir šilumos tiekėjų piko/rezervo pajėgumų įrenginius) ir jų realiu laiku šilumos tiekimo galias, MW, tiekiamo šilumnešio temperatūras, slėgius) realiuoju laiku viešinimą visiems šilumos tiekimo sistemoje veikiantiems šilumos gamintojams.

7.5.    Balansavimo sąnaudas padengia ne tik nepriklausomi šilumos gamintojai, bet ir atliekinę šilumą generuojantys asmenys ir šilumos tiekėjas. Šiais pakeitimais atliekinę šilumą generuojantiems asmenims paliekama galimybė balansuoti tinklą.

7.6.   Prie šilumos perdavimo tinklų prijungiami atliekinę šilumą generuojantys asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo sąnaudas viršijančias išlaidas. Numatyta, kad pagrįstos atliekinę šilumą generuojančio asmens šilumos įrenginių prijungimo sąnaudas viršijančios išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje tvarkos aprašu.

7.7.   Atliekinę šilumą generuojantiems asmenims, kurie iki po 2023 m. spalio 1 d. buvo prisijungę savo šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų ir pardavinėjo šilumą šilumos tiekėjui, Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado II, III, IV skyrių nuostatos, reglamentuojančios prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, netaikomos.

8.    Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo esminiai pakeitimai:

8.1.   Ūkio subjektui, vykdančiam ilgalaikio turto paskirstymą paslaugoms (produktams) ir verslo vienetams, draudžiama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirti ilgalaikio turto vienetų ar jų vertės dalį, sukurtą įgyvendinus investicijų projektus pagal paskirtį priskirtus investicijoms nurodytoms Investicijų aprašo projekto 36.1 ir 36.3 papunkčiuose, ir finansuotą iš reguliuojamų šilumos kainų papildomos dedamosios.

8.2.   Ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, leidžiama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirti vartotojų daugiabučiuose namuose, beviltiškas skolas (be pridėtinės vertės mokesčio) už šilumos tiekimą, susidariusių Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.2-2.4 papunkčiuose nurodytais atvejais. Ūkio subjektas paminėtose taisyklėse numatyta tvarka nustatęs skolos beviltiškumą, gali nurodytą dalį vartotojų daugiabučiuose namuose skolų sąnaudų už šilumos tiekimą priskirti reguliuojamų kainų paslaugoms (produktams) ir atitinkamiems verslo vienetams tą ataskaitinį laikotarpį, kurį skolos beviltiškumas buvo įrodytas.

8.3.   Ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, leidžiama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskirti trumpalaikių paskolų faktinių palūkanų sąnaudų dalį neviršijančią paskolos sutarties sudarymo datai Lietuvos banko skelbiamos Lietuvos pinigų finansų įstaigų (bankų, užsienio bankų filialų ir kredito unijų) tikrųjų naujų paskolų ne finansų bendrovėms pradinio palūkanų fiksavimo laikotarpio iki 1 metų palūkanų normos.

8.4.   Šilumos apskaitos aprašo projekto 4 priedas papildytas saulės šviesos elektrinėms taikomu 20 metų nusidėvėjimo skaičiavimo laikotarpiu.

8.5.    Atlikti pakeitimai, susiję su Pakeitimo įstatyme numatytomis atliekinės šilumos supirkimo ir panaudojimo bendrųjų principų nuostatomis.

8.6.   Atliktas pakeitimas, susijęs su personalo mokymų sąnaudų paskirstymu reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams).

9.        Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo pakeitimai:

9.1.       Numatoma taikyti tiesinės regresijos modelį, kuriuo remiantis iš ūkių subjektų metinių ataskaitų reguliuojamos veiklos duomenų sudaromos tiesinės regresijos lygtys optimaliam rodikliui nustatyti.

9.2.       Tiesinių regresijos lygčių tinkamumui įvertinti Aprašo projekto 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nustatyti regresijos statistiniai rodikliai, kuriuos turi atitikti sudarytos tiesinės regresijos lygtys.

9.3.       Panaikinamas šilumos ūkio subjektų skirstymas į grupes ir pogrupius.

9.4.       Atliekinės šilumos įsigijimo sąnaudos eliminuojamos iš lyginamųjų rodiklių skaičiavimo.

9.5.       Įvesta papildoma nuostata, kad jeigu ūkio subjektas nepateikė visų ar dalies duomenų atitinkamo rodiklio apskaičiavimui, tokio ūkio subjekto duomenys neįtraukiami į skaičiavimus.

9.6.       Atsisakyta ūkio subjekto sąlyginio kuro kiekio, kuris reikalingas vienai megavatvalandei šilumos pagaminti, kgne/MWh, skaičiavimo. Vietoje to naudojamas kuro efektyvumo rodiklis, t. y. ūkio subjekto sąlyginio kuro kiekis, reikalingas vienai megavatvalandei šilumos pagaminti, MWh/MWh.

9.7.       Atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, kai pavieniai rodikliai nėra vertinami atskirai, ir siekiant paprastesnio rodiklių palyginamumo, skaičiuojamos suminės pastovios sąnaudos (einamojo remonto ir aptarnavimo ir kitos pastovios sąnaudos) šilumos gamybos veikloje, šilumos perdavimo veikloje, mažmeninio aptarnavimo veikloje.

9.8.       Karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų darbo našumo rodiklių skaičiavimuose sąrašinis darbuotojų skaičius naudojamas įskaičiuojant administracijos darbuotojus.

9.9.       Pakeisti pastoviųjų sąnaudų skaičiavimo rodikliai karšto vandens tiekimo ir karšto vandens prietaisų aptarnavimo veikloje. Siekiant paprastesnio rodiklių palyginamumo, skaičiuojamos suminės pastovios sąnaudos (einamojo remonto ir aptarnavimo ir kitos pastovios sąnaudos).

9.10.   Patikslinti Aprašo projekto 9.2 ir 9.3, 10.1, 11.2 papunkčiai, kur pakeisti regresijos lygtyse taikomi nepriklausomi kintamieji. 9.2 papunktyje numatyta kaip nepriklausomą kintamąjį naudoti ūkio subjekto šilumos įrenginių galią (vietoje pagaminto šilumos kiekio), 9.3 papunktyje sąlyginį šilumos tinklų ilgį (vietoje patiekto į tinklą šilumos kiekio), 10.1 papunktyje – karšto vandens vartotojų skaičių (vietoje karšto vandens apskaitos prietaisų skaičiaus), 11.2 papunktyje karšto vandens vartotojų skaičius (vietoje realizuoto karšto vandens kiekio).

9.11.   Aprašo 18 punkte numatyta, kad lyginamieji rodikliai naudojami ir kintamųjų sąnaudų dydžio nustatymui.

9.12.   Papildyta nauju papunkčiu, kad  9.2, 9.3, 9.4 papunkčiuose nurodytoms Ūkio subjekto pastoviosioms sąnaudoms nustatyti šilumos gamybos veikloje, šilumos perdavimo veikloje, mažmeninio aptarnavimo veikloje regresijos lygtys taip pat sudaromos be metrologinės patikros ir nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos priežiūros sąnaudų.

9.13.   Papildomai numatyta Aprašo 9 ir 11 papunkčiuose nurodytus apskaičiuotus pastoviųjų sąnaudų lyginamuosius rodiklius indeksuoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu atitinkamų metų vidutiniu metiniu vartotojų kainų indeksu.

9.14.   Aprašo projekto 7.3 ir 11.3 papunkčiuose nurodytiems rodikliams nutarta atsisakyti tiesinės regresijos lygčių sudarymo, kadangi lygtys netenkina Aprašo projekto 6.1 ir 6.2 papunkčiuose numatytų regresijos statistinių rodiklių. Vietoje to numatoma skaičiuoti santykinius rodiklius.

9.15.   Lyginamiesiems rodikliams, kurių skaičiavimui nesudaromos regresijos lygtys (Aprašo projekto 7.3, 10.2, 11.3 papunkčiai) vietoje geometrinio vidurkio numatyta taikyti aritmetinį vidurkį eliminuojant didžiausią ir mažiausią reikšmes.

9.16.   Papildyta nauju 6.4 papunkčiu, kad regresijos lyties a koeficiento reikšmė prilyginamas 0, jei gaunamos neigiamos priklausomo kintamojo (Y) reikšmės.

10.    Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo esminiai pakeitimai:

10.1.   VERT vykdys periodinę šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintų, kuriems Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara (toliau - Šilumos sektoriaus ūkio subjektai), periodinę finansinių rodiklių stebėseną.

10.2.   Nustatyti finansinių rodiklių vertinimo kriterijai, kuriais remiantis VERT nustatyta tvarka peržiūrės Šilumos sektoriaus ūkio subjekto pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą.

10.3.   Nustatyta faktinės investicijų grąžos viršijimo leistiną investicijos grąžą patikrinimo tvarka.

10.4.   Panaikinta prievolė šilumos tiekėjams teikti audituotų metinių finansinių ataskaitų formas DSAIS, nes šios ataskaitos yra teikiamos kartu su reguliuojamosios veiklos ataskaitų rinkiniu.

10.5.   Patikslinta investicijų grąžos viršijimo leistiną investicijos grąžą patikrinimo tvarka.

10.6.   Patikslintas Projekto 1 punktas, nustatantis besivadovaujančių Aprašų Ūkio subjektų sąrašą. Sąrašas papildytas nuostata, kad Aprašo VII skyrius „Šilumos kainodara“ yra taikomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomų šilumos gamintojams, kuriems Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

11.  Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimai:

11.1.       Reglamentuota palyginamojo šilumos pajamų lygio, naudojamo sprendžiant dėl privalomosios kainodaros taikymo (netaikymo) tvarka.

11.2.       Reglamentuota didžiausios leistinos atliekinės šilumos supirkimo kainos  nustatymo, taikymo ir diferencijavimo tvarka skirtingiems Atliekinės šilumos gamintojams.

11.3.       Reglamentuota Pajėgumų aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka.

11.4.       Reglamentuota pajėgumų užtikrinimo krepšelių (Eur) išmokėjimo tvarka.

11.5.       Įtvirtinti biokurą naudojančio šilumos gamybos įrenginio lyginamieji rodikliai.

11.6.       Nustatytas palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų diferencijavimas šilumos tiekimo sistemose, priklausomai nuo ūkio subjektų naudojamo biokuro įsigijimo vietos ir papildomos skatinamosios investicijų grąžos gavimo.

12.      Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimai:

12.1.       Centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemose, kuriose yra ūkio subjektų, perkančių biokurą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų taisyklių 201.1 papunktį, bus nustatomos dvi prognozuojamos biokuro kainos:

12.1.1.      pirmoji prognozuojama biokuro kaina (PKS) nustatoma, kaip per paskutinius tris biokuro biržoje vykusius biokuro įsigijimo aukcionus sudarytų SM2 ir SM3 rūšies savaitės ir mėnesio i tiekimui biokuro tiekimo biokuro biržos (skiedrų) pirkimo‒pardavimo sandorių (nevertinant sandorių su indeksuota kaina) kainų ir kiekio vidutinis svertinis vidurkis nustatytas pagal 70 proc. SM2 ir 30 proc. SM3 sandorių proporciją CŠT sistemoje, neįtraukiant ūkio subjektų, perkančių biokurą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų taisyklių 201.1 papunktį pirkto biokuro sandorių;

12.1.2.       antroji prognozuojama biokuro kaina (PKSK) nustatoma, kaip per paskutinius tris biokuro biržoje vykusius biokuro įsigijimo aukcionus, ūkio subjektų, perkančių biokurą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų taisyklių 201.1 papunktį, elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudojančių Europos Sąjungos valstybių narių regioninėse energijos ir energijos išteklių rinkose įsigytą biokurą, pagamintą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl kurių prognozuojamas ateinančio šildymo sezono atitinkamoje Lietuvos apskrityje medienos skiedrų poreikis energiniais matavimo vienetais (MWh) yra 30 procentų didesnis, nei paskutinių dviejų šildymo sezonų vietinės kilmės medienos skiedrų faktinio poreikio vidurkis energiniais matavimo vienetais (MWh), CŠT sistemoje sudarytų SM2 ir SM3 rūšies savaitės ir mėnesio i tiekimui biokuro tiekimo biokuro biržos (skiedrų) pirkimo‒pardavimo sandorių (nevertinant sandorių su indeksuota) kainų ir kiekio vidutinis svertinis vidurkis nustatytas pagal 70 proc. SM2 ir 30 proc. SM3 sandorių proporciją, įskaičiuojant biokuro transportavimo iš ES šalių iki vartojimo vietos įkainį.

 

​Išsamiai susipažinti su VERT 2023-09-27 posėdžio medžiaga galite ČIA.