Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros energijos kaina* Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo 102 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina išaugo 22 proc. 2023 m. liepos mėn. kainos vidurkis buvo 84 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. rugpjūčio mėn., kai 2022 m. buvo pasiektas elektros energijos kainų pikas, apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo 4,7 karto mažesnė. 2022 m. rugpjūčio mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 480 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukštesnė ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo 1,7 karto mažesnė nei apžvelgiamą mėnesį (elektros energijos rugpjūčio mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 60 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė:
• mažėjusi Lietuvos saulės ir vėjo elektrinių generacija,
• sumažėjusi pigesnės elektros energijos pasiūla ir importas iš Suomijos į Estiją dėl neplanuotų gedimų ir planuotų priežiūros darbų Suomijos atominėse elektrinėse (daugiau informacijos čia);
• brangesnę elektros energiją gaminančių generatorių darbas, kai nedirba pigesnę elektros energiją gaminantys generatoriai ir reikia patenkinti elektros energijos poreikį.
* Apžvalgoje nurodomos vidutinės elektros energijos kainos skaičiuojamos kaip atitinkamoje prekybos zonoje susiformavusių valandinių elektros energijos kainų aritmetinis vidurkis per atitinkamą laikotarpį (pvz., per mėnesį, dieną).
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, rugpjūtį elektros kaina siekė 102 Eur/MWh, kaina Estijoje buvo mažesnė ir siekė 94 Eur/MWh, dar mažesnė buvo Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ 42 Eur/MWh.
Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota rugpjūčio 21 d. ir siekė 203 Eur/MWh, mažiausia rugpjūčio 8 d. ‒ 16 Eur/MWh.
Lietuvoje ir Latvijoje rugpjūčio 8 d. net 13 valandų buvo fiksuojamos neigiamos elektros energijos kainos, kurios svyravo nuo -0,05 iki -9,97 Eur/MWh. Estijoje neigiamos valandinės elektros energijos kainos fiksuotos 15 valandų rugpjūčio 7 ir 8 d. su žemiausia kaina -9,97 Eur/MWh, o Švedijos SE4 kainų zonoje net 45 valandos rugpjūčio 7, 8 ir 9 d. su žemiausia kaina -11,60 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. rugpjūtį didėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Rugpjūtį pagaminta 461 GWh elektros energijos, o gamybos kiekio augimas per mėnesį buvo beveik 5 proc. Liepą nacionalinė generacija siekė 441 GWh. Palyginti su 2022 metų rugpjūčio mėn., nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. rugpjūtį buvo 19 proc. didesnė.
Rugpjūčio mėn. vis dar palankios elektrinių, naudojančių saulės ir vėjo atsinaujinančius energijos išteklius, gamybai oro sąlygos lėmė tai, kad nacionalinė gamyba užtikrino beveik pusę elektros energijos vartojimo poreikio, t. y. 49 proc., nors šių elektrinių gamyba ir mažėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Liepos mėn. vartojimo dalis, kurią užtikrino nacionalinė gamyba, sudarė nežymiai daugiau ‒ 50 proc.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. rugpjūtį siekė 943 GWh ir buvo apie 6,5 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. liepą suvartota 885 GWh elektros energijos. 2023 m. rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas sumažėjo 6,5 proc.
2023 m. rugpjūčio mėn. didžiausios paros kainos valandą (21—22 val.) vidutinė elektros energijos kaina siekė 160 Eur/MWh ir buvo beveik 2,5 karto didesnė nei vidutinė kaina mažiausios paros kainos valandą (4‒5 val. kaina siekė 65 Eur/MWh). Tokie elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. rugpjūčio mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 33 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinės pagamino apie 19 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio, hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 14 proc., šiluminės ‒ 24 proc., kitos ‒ 10 proc.
2023 m. rugpjūčio mėn. vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis buvo 9 proc. mažesnis nei liepą (rugpjūtį sugeneruota 153 GWh, liepą ‒ 168 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo net 2 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. rugpjūčio mėn. vėjo elektrinės pagamino 73 GWh elektros energijos.
2023 m. rugpjūtį saulės elektrinės pagamino 86 GWh elektros energijos, t. y. 20 proc. mažiau nei praėjusį liepos mėn. Rugpjūtį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo 1,6 karto didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. rugpjūčio mėn. saulės elektrinės sugeneravo 53 GWh elektros energijos.
2023 m. rugpjūtį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba buvo 2 kartus didesnė nei liepą. Rugpjūtį šiluminės elektrinės pagamino 111 GWh, liepą ‒ 54 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) rugpjūčio mėn. padidėjo apie 16 proc. ir siekė 66 GWh (liepą ‒ 57 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka tik apie 40 proc. metinio Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau – iš Lenkijos.
Importas iš Švedijos 2023 m. rugpjūčio mėn. siekė 508,5 GWh (beveik tiek pat kaip 2023 m. liepą). Lietuva į Švediją rugpjūčio mėn., kaip ir praėjusį mėnesį, neeksportavo.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos ir (ar) per Lietuvą eksportuojama į Lenkiją. Vis dėlto 2023 m. rugpjūčio mėn. pigesnės elektros energijos gamybos sumažėjimas Suomijoje lėmė aukštesnių kainų formavimąsi visame Baltijos šalių regione (Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje), todėl Lietuvos - Lenkijos jungtis buvo išnaudojama pigesnei elektros energijai iš Lenkijos importuoti. Importas iš Lenkijos 2023 m. rugpjūčio mėn. siekė beveik 127 GWh ir buvo 3 kartus didesnis nei liepą. Lietuva į Lenkiją eksportavo 78 GWh (42 proc. mažiau nei 2023 m. liepą). 2023 m. liepą Lietuva iš Lenkijos importavo 42 GWh, eksportavo — 134 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. rugpjūčio mėn., kaip ir birželį bei liepą, buvo mažesnis nei šių metų pavasario mėnesiais ir siekė vos 87 GWh, o palyginti su liepos mėn. sumažėjo 27 proc. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją buvo ženkliai didesnis nei įprastai - siekė net 97 GWh, buvo 6 kartus didesnis nei liepą. 2023 m. liepą Lietuva iš Latvijos importavo 119 GWh, eksportavo — 16 GWh.
Mažėjant elektros energijos gamybai hidroelektrinėse Latvijoje elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi tampa elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. rugpjūčio mėn. dėl planinių remonto ir techninės priežiūros darbų (daugiau informacijos čia) sumažinti pralaidumai iš Estijos į Latviją turėjo įtakos elektros energijos importui iš Estijos į Latviją. Be to, pigesnės elektros energijos pasiūlos iš Suomijos sumažėjimas taip pat turėjo įtakos elektros energijos importo iš Estijos į Latviją apimties mažėjimui. Rugpjūtį importas iš Estijos į Latviją siekė 349 GWh ir buvo 26 proc. mažesnis, palyginti su liepos mėn. 2023 m. liepą iš Estijos į Latviją buvo importuota 475 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje (34 savaitės duomenimis) Vandens rezervuarų lygis Baltijos ir Šiaurės šalių regione padidėjo ir buvo 11 proc. aukštesnis nei praėjusio liepos mėnesio vidutinis lygis bei 6 proc. aukštesnis, palyginti su 2022 m. rugpjūčio mėn. vidutiniu lygiu.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina** 2023 m. rugpjūčio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 41,4 Eur/MWh. 2023 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2023 m. liepos mėn., vidutinė kaina padidėjo 12 proc. (liepos mėn. vidutinė kaina siekė 36,7 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina EEX biržoje 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvo 85,52 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. rugpjūčio mėn. siekė 85 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina sumažėjo 1,7 proc. (liepą vidutinė ATL kaina siekė 86 Eur/tCO2e).
** Vidutinė gamtinių dujų kaina tam tikrą mėnesį skaičiuojama kaip vidutinė to mėnesio vidutinių paros gamtinių dujų kainų aritmetinis vidurkis, t. y. skaičiuojant mėnesio vidurkį neatsižvelgiama į tam tikrą mėnesio dieną parduotus gamtinių dujų kiekius. Todėl šioje apžvalgoje pateikta kaina gali skirtis nuo „GET Baltic“ tinklalapyje pateikiamos to paties mėnesio vidutinės gamtinių dujų kainos.
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių elektros energijai pirkti-parduoti kainų vertinimas. Naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future) (anksčiau taip pat vertinimui naudoti produktai ENOFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q3-23, tačiau jais nebeprekiaujama prasidėjus 2023 m. III ketvirčiui). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
Paminėtina, kad rinkos operatorius yra paskelbęs, jog SYRIGFUTBL produktų grupės produktais nebus prekiaujama nuo 2024 m. sausio 1 d. (daugiau informacijos čia).
2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. IV ketv., siekė beveik 113 Eur/MWh ir palyginti su liepos mėn. pabaiga, padidėjo vos 1,1 proc.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali kisti.
