Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) 2023 m. liepos mėn. buvo 84 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina sumažėjo 15 proc. 2023 m. birželio mėn. kainos vidurkis buvo 99 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. liepos mėn., kai 2022 m. buvo beveik pasiektas elektros energijos kainų pikas, apžvelgiamą mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo 3,6 karto mažesnė. 2022 m. liepos mėn. elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 305 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukštesnė ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo 1,5 karto mažesnė nei apžvelgiamą mėnesį (elektros energijos liepos mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 56 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius apžvelgiamą mėnesį lėmė:
• didėjusi Lietuvos vėjo elektrinių generacija,
• didėjęs pigesnės (padidėjusios atsinaujinančių energijos išteklių sugeneruotos) elektros energijos importas iš Švedijos;
• padidėjęs pigesnės energijos iš Estijos į Latviją importas, kuris lėmė ir mažesnį elektros energijos gamybos įrenginių, gaminančių brangesnę energiją (dujinių generatorių), darbo poreikį Latvijoje ir Lietuvoje.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, liepą elektros kaina siekė 84 Eur/MWh, kaina Estijoje buvo mažesnė ir siekė beveik 80 Eur/MWh, dar mažesnė Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ 36 Eur/MWh. Apžvelgiamą mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota liepos 26 d. ir siekė 123 Eur/MWh, mažiausia liepos 2 d. ‒ 6 Eur/MWh.
Lietuvoje ir Latvijoje liepos 2, 15 ir 16 d. kelias valandas ‒ iš viso 20 valandų ‒ buvo fiksuojamos neigiamos elektros energijos kainos, kurios svyravo nuo -0,02 iki -56,55 Eur/MWh. Estijoje, kaip ir Švedijos SE4 kainų zonoje, net keturias liepos dienas ‒ liepos 2, 15, 16 ir 30 d. ‒ buvo fiksuotos neigiamos kainos valandos: Estijoje iš viso 22 valandos, Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ net 32 valandos su žemiausia kaina, kuri siekė 60 Eur/MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
Nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. liepą didėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Liepą pagaminta 441 GWh elektros energijos, o gamybos kiekio augimas per mėnesį buvo beveik 13 proc. Birželį nacionalinė generacija siekė 391 GWh. Palyginti su 2022 metų liepos mėn., nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. liepą buvo 22 proc. didesnė.
Paminėtina, kad apžvelgiamą mėnesį buvo užfiksuotas istorinis įvykis ‒ nuo 2009 metų pabaigos, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, 2023 m. liepos 3 d. 14‒15 val. pirmą kartą Lietuvoje buvo pagamintas visas galutiniam suvartojimui reikalingas elektros energijos kiekis (gamyba siekė 1354 MW, o galutinis suvartojimas ‒ 1346 MW). Liepos mėn. elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, gamybai palankios oro sąlygos lėmė tai, kad nacionalinė gamyba „padengė“ pusę elektros energijos vartojimo poreikio. Birželio mėn. vartojimo dalis, „padengta“ nacionaline gamyba, sudarė mažiau ‒ 45 proc.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. liepą siekė 885 GWh ir buvo apie 1 proc. didesnis nei praėjusį mėnesį. 2023 m. birželį suvartota 877 GWh elektros energijos. 2023 m. liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas sumažėjo 9,5 proc.
2023 m. liepos mėn. didžiausios paros kainos valandą (21—22 val.) vidutinė elektros energijos kaina siekė 146 Eur/MWh ir buvo 2,8 karto didesnė nei vidutinė kaina mažiausios paros kainos valandą (4‒5 val. kaina siekė 52 Eur/MWh). Tokie elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. liepos mėn. didžiausią dalį elektros energijos ‒ 38 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio ‒ sugeneravo vėjo jėgainės. Saulės elektrinės pagamino apie 24 proc. viso nacionalinio elektros energijos kiekio, hidroelektrinės (įskaitant energijos kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) ‒ 13 proc., šiluminės ‒ 12 proc., kitos ‒ 12 proc .
2023 m. liepos mėn. vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis buvo 77,5 proc. didesnis nei birželį (liepą sugeneruota 168 GWh, birželį ‒ 94 GWh). Apžvelgiamą mėnesį vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo net 68 proc. didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. liepos mėn. vėjo elektrinės pagamino 100 GWh elektros energijos.
2023 m. liepą saulės elektrinės pagamino 106 GWh elektros energijos, t. y. vos 1,3 proc. mažiau nei praėjusį birželio mėn. Liepą saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo daugiau nei 2 kartus didesnis nei prieš metus, kai 2022 m. liepos mėn. saulės elektrinės sugeneravo 50 GWh elektros energijos.
2023 m. liepą šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba buvo 34 proc. mažesnė nei birželį. Liepą šiluminės elektrinės pagamino 54 GWh, birželį ‒ 82 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) liepos mėn. padidėjo apie 6 proc. ir siekė 57 GWh (birželį ‒ 54 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka tik apie 40 proc. metinio Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau – iš Lenkijos.
Importas iš Švedijos 2023 m. liepos mėn. siekė 508 GWh (11,6 proc. daugiau nei 2023 m. birželį). Lietuva į Švediją liepos mėn. neeksportavo. 2023 m. birželį Lietuva iš Švedijos importavo 455 GWh, eksportavo — 0,8 GWh.
Lenkijos elektros energijos prekybos zonoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos eksportuojama į Lenkiją.
Importas iš Lenkijos 2023 m. liepos mėn. buvo nedidelis — siekė vos 42 GWh ir buvo 60 proc. mažesnis nei birželį. Lietuva į Lenkiją eksportavo 134 GWh (52 proc. daugiau nei 2023 m. birželį). 2023 m. birželį Lietuva iš Lenkijos importavo 107 GWh, eksportavo — 88 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
Importas iš Latvijos į Lietuvą 2023 m. liepos mėn., kaip ir birželį, buvo mažesnis nei ankstesniais mėnesiais ir siekė vos 119 GWh, o palyginti su birželio mėn. sumažėjo 12 proc. Apžvelgiamą mėnesį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją buvo nedidelis ir siekė 16 MWh, buvo 3,5 karto mažesnis nei birželį. 2023 m. birželį Lietuva iš Latvijos importavo 136 GWh, eksportavo — 57 GWh.
Mažėjant elektros energijos gamybai hidroelektrinėse Latvijoje elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi tampa elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. 2023 m. liepos mėn. dėl planinių remonto ir techninės priežiūros darbų (daugiau informacijos čia) sumažinti pralaidumai iš Estijos į Latviją turėjo įtakos elektros energijos importui iš Estijos į Latviją, tačiau ne tokią didelę kaip praėjusį mėnesį. Liepą importas iš Estijos į Latviją siekė 474 GWh ir buvo 26 proc. didesnis, palyginti su birželio mėn. 2023 m. birželį iš Estijos į Latviją importuota 376 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
2023 m. liepos mėn. pabaigoje (30 savaitės duomenimis) Vandens rezervuarų lygis Baltijos ir Šiaurės šalių regione (neskaitant Švedijos, kurios 30 savaitės duomenys dar nepaskelbti viešai) padidėjo ir buvo 39 proc. aukštesnis nei praėjusio birželio mėnesio vidutinis lygis bei 15 proc. aukštesnis, palyginti su 2022 m. liepos mėn. vidutiniu lygiu.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. liepos mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 37,0 Eur/MWh. 2023 m. liepos mėn., palyginti su 2023 m. birželio mėn., vidutinė kaina pakito nežymiai — padidėjo 0,7 proc. (birželio mėn. kaina siekė 36,7 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2023 m. liepos mėn. pabaigoje buvo 86,65 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje 2023 m. liepos mėn. siekė 86 Eur/tCO2e, ir palyginti su praėjusio mėnesio vidutine kaina padidėjo 1,4 proc. (birželį vidutinė ATL kaina siekė 85 Eur/tCO2e).
Elektros energijos kainai prognozuoti atliekamas ateities sandorių elektros energijai pirkti-parduoti kainų vertinimas. Naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktas ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktas SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future) (anksčiau taip pat vertinimui naudoti produktai ENOFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q3-23, tačiau jais nebeprekiaujama prasidėjus 2023 m. III ketvirčiui). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
Paminėtina, kad rinkos operatorius yra paskelbęs, jog SYRIGFUTBL produktų grupės produktais nebus prekiaujama nuo 2024 m. sausio 1 d. (daugiau informacijos čia).
2023 m. liepos mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. IV ketv., siekė 112 Eur/MWh ir palyginti su birželio mėn. pabaiga, sumažėjo 4,6 proc.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali kisti.
