Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
2023 m. birželio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 99 Eur/MWh. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaina išaugo 26,5 proc. 2023 m. gegužės mėnesį kainos vidurkis buvo 78 Eur/MWh.
Palyginti su 2022 m. metų birželio mėnesiu, ataskaitinį mėnesį Lietuvoje elektros energijos kaina buvo daugiau nei 2 kartus mažesnė. 2022 m. birželio mėnesį elektros energijos kaina Lietuvos kainų zonoje siekė net 223 Eur/MWh.
Palyginti su 2019‒2021 m. laikotarpiu, elektros energijos kaina išlieka aukštesnė ‒ minėtu laikotarpiu elektros energijos kaina buvo beveik 2 kartus mažesnė nei ataskaitinį mėnesį (elektros energijos birželio mėn. kainos vidurkis 2019‒2021 m. laikotarpiu siekė apie 54 Eur/MWh).
Elektros kainos pokyčius lėmė:
• didėjusi Lietuvos saulės elektrinių generacija, kuri kompensavo sumažėjusią vėjo elektrinių generaciją,
• brangesnę elektros energiją gaminančių energijos gamybos įrenginių (dujinių generatorių) darbas, kurį lėmė Latvijos elektros energijos vartojimo poreikiui patenkinti nepakankama Latvijos hidroelektrinių generacija ir sumažėjęs importas iš Estijos. Importo iš Estijos mažėjimą lėmė dėl remonto darbų sumažinti pralaidumai tarp Latvijos ir Estijos (daugiau informacijos čia).
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, birželį elektros kaina siekė 99 Eur/MWh, Estijoje buvo mažesnė ir siekė 92 Eur/MWh, dar mažesnė Švedijos SE4 kainų zonoje ‒ 89 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota birželio 15 d. ir siekė 130 Eur/MWh, mažiausia birželio 11 d. ‒ 43 Eur/MWh.
Birželio 11 d. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse: Latvijoje, Estijoje, taip pat Švedijos SE4 kainų zonoje, 6 valandas iš eilės (nuo 12 iki 18 valandos) buvo fiksuotos neigiamos valandinės elektros energijos kainos, kurios svyravo nuo -0,1 iki -5,2 Eur/ MWh.
Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E, EEX, GET Baltic ir Nasdaq OMX pateikiamus duomenis. Pažymėtina, kad apžvalgoje visi duomenys pateikiami Lietuvos laiku (Eastern European Summer Time (EEST)/ Eastern European Time (EET)).
Daugiau interaktyvių grafikų galite rasti čia, „Power BI“ platformoje.
Gamyba ir vartojimas
2023 m. birželį nacionalinė elektros energijos generacija išliko panaši kaip ir praėjusį mėnesį. Birželį pagaminta 391,4 GWh elektros energijos, o gamybos kiekio pokytis per mėnesį buvo nereikšmingas – 0,1 proc. Gegužę nacionalinė generacija siekė 391,1 GWh. Palyginti su 2022 metų birželio mėn., nacionalinė elektros energijos generacija 2023 m. birželį buvo 40 proc. didesnė.
Elektros energijos suvartojimas 2023 m. birželį siekė 877 GWh ir buvo 2,4 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. Gegužę suvartota 899 GWh elektros energijos. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, elektros energijos vartojimas sumažėjo 3,0 proc.
Birželį didžiausios paros kainos valandą (21—22 val.) vidutinė elektros energijos kaina siekė 152 Eur/MWh ir buvo 2,3 karto didesnė nei vidutinė kaina mažiausios paros kainos valandą (14‒15 val. kaina siekė 65 Eur/MWh). Tokie elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pavyzdžiui, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.
2023 m. birželio mėn. saulės elektrinės pranoko vėjo ir kitų energijos šaltinių elektros gamybą. Saulės elektrinės pagamino apie 28 proc. viso sugeneruoto nacionalinio elektros energijos kiekio, vėjo elektrinės – 24 proc. šiluminės - 21 proc., hidroelektrinės (įskaitant kaupimo įrenginiu laikomą Kruonio HAE) – 14 proc., kitos - 13 proc .
Birželio mėn. vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis buvo 22 proc. mažesnis nei gegužę (birželį sugeneruota 94 GWh, gegužę ‒ 122 GWh). Vis tik vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis buvo net 51 proc. didesnis nei prieš metus. 2022 m. birželio mėn. vėjo elektrinės pagamino 63 GWh elektros energijos.
Birželį saulės elektrinės pagamino 108 GWh elektros energijos, t. y. 8,5 proc. daugiau nei praėjusį gegužės mėn. Birželį saulės elektrinių pagamintas elektros energijos kiekis buvo beveik 3 kartus didesnis nei prieš metus. 2022 m. birželio mėn. saulės elektrinės sugeneravo 37 GWh elektros energijos.
Birželį šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba buvo daugiau nei 2 kartus didesnė nei gegužę. Birželį šiluminės elektrinės pagamino 82 GWh, gegužę ‒ 39 GWh elektros energijos.
Hidroelektrinių gamyba (įskaitant Kruonio HAE gamybą) birželio mėn. sumažėjo 32 proc. ir siekė 54 GWh (gegužę ‒ 79 GWh).
Tarpsisteminiai pralaidumai
Kadangi Lietuvoje generuojamos elektros energijos kiekis atitinka tik apie 40 proc. metinio Lietuvos vartotojų elektros energijos poreikio, itin svarbi elektros energijos prekyba su kitomis šalimis ir jos importo iš kaimyninių ar kitų ES šalių galimybės, kurias užtikrina tarpsisteminių jungčių pralaidumai skirti prekybai elektros energija.
Europos bendrojoje elektros energijos rinkoje elektros energijos prekyba yra susieta elektros energijos prekybos rinkų susiejimo mechanizmu. Šioje rinkoje bendrai taikomas kitos paros elektros energijos prekybos algoritmas užtikrina, kad pirmiausia pigesnė elektros energija nuperkama vietoje ir atiteka jungtimis (elektros linijomis) iš sujungtų kaimyninių prekybos zonų, kiek tai leidžia prekybai skiriami jungčių pralaidumai. Priklausomai nuo Lietuvos kaimyninėse prekybos zonose besiformuojančių elektros energijos kainų į Lietuvą elektra importuojama daugiausiai iš Švedijos SE4 prekybos zonos ir Latvijos, kiek rečiau ir mažiau – iš Lenkijos.
Importas iš Švedijos birželio mėn. siekė 455 GWh (7,3 proc. daugiau nei 2023 m. gegužę). Lietuva į Švediją eksportavo nedaug — apie 0,8 GWh, t. y. 25 proc. mažiau nei prieš mėnesį. 2023 m. gegužę Lietuva iš Švedijos importavo 424 GWh, eksportavo — 1 GWh.
Lenkijos elektros energijos rinkoje dažniau vyrauja didesnės elektros energijos kainos nei Lietuvoje, todėl dažniau pigesnė elektros energija iš Lietuvos eksportuojama į Lenkiją.
2023 m. birželio mėn. importas iš Lenkijos buvo didesnis nei įprastai - siekė net 107 GWh ir buvo 5 kartus didesnis nei gegužės mėn. Lietuva į Lenkiją eksportavo mažiau nei įprastai - 88 GWh (42 proc. mažiau nei 2023 m. gegužę). 2023 m. gegužę Lietuva iš Lenkijos importavo 21 GWh, eksportavo — 151 GWh.
Atkreipiame dėmesį, jog grafikuose pateikiami tarpsisteminių pralaidumų duomenų paros vidurkiai, todėl ne visos importo ar eksporto apimtys yra vizualiai matomos.
2023 m. birželio mėn. importas iš Latvijos į Lietuvą buvo mažesnis nei ankstesniais mėnesiais ir siekė 136 GWh, palyginti su gegužės mėn. sumažėjo 52 proc. Birželį Lietuvos elektros energijos eksportas į Latviją buvo didesnis nei įprastai, siekė 57 MWh, buvo keliomis dešimtimis kartų didesnis nei gegužę. 2023 m. gegužę Lietuva iš Latvijos importavo 285 GWh, eksportavo — 1,4 GWh.
Mažėjant elektros energijos gamybai Latvijoje elektros energijos kainų formavimuisi Latvijoje ir Lietuvoje svarbi tampa elektros energijos importo iš Estijos į Latviją galimybė ir prekybos iš Estijos į Latviją srautai. Birželio mėnesį dėl planinių remonto ir techninės priežiūros darbų sumažinti pralaidumai iš Estijos į Latviją turėjo įtakos elektros energijos importui iš Estijos į Latviją, kuris siekė 376 GWh ir buvo 18 proc. mažesnis, palyginti su gegužės mėn. 2023 m. gegužę iš Estijos į Latviją importuota 462 GWh elektros energijos.
Daugiau informacijos apie Lietuvai aktualius tarpsisteminių jungčių pralaidumų ribojimus pateikiama čia.
Vandens rezervuarų lygis
Bendram elektros energijos kainų lygiui Baltijos ir Šiaurės šalių regione neabejotinai turi įtakos vandens rezervuarų lygis (šis lygis matuojamas energijos vienetais). Pagal ilgalaikes vandens rezervuaro lygio ir elektros energijos kainų kitimo tendencijas galima pastebėti, kad metais, kuriais buvo aukštesnis vandens rezervuarų lygis, vidutinis elektros energijos kainų lygis buvo žemesnis. Vandens rezervuarų lygio kaita turi įtakos elektros energijos kainai ir trumpuoju laikotarpiu.
2023 m. birželio mėn. vidutinis vandens rezervuarų lygis (pagal birželio mėn. duomenis be paskutinės savaitės) Baltijos ir Šiaurės šalių regione (neskaitant Švedijos, kurios paskutinės gegužės savaitės ir birželio mėn. duomenys nepateikti) buvo 19,3 proc. aukštesnis nei prieš metus ir 62 proc. aukštesnis, palyginti su praėjusio gegužės mėn. vidutiniu lygiu.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2023 m. birželio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 37 Eur/MWh, palyginti su 2023 m. gegužės mėn., vidutinė kaina sumažėjo 3,4 proc. (gegužės mėn. kaina siekė 38 Eur/MWh).
2023 m. birželio mėn. pabaigoje apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje siekė 85 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje birželį siekė 85 Eur/tCO2e, palyginus su praėjusiu mėnesiu padidėjo 1,3 proc. (gegužę vidutinė ATL kaina siekė 84 Eur/tCO2e).
Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q3-23 ir ENOFUTBL Q4-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q3-23 ir SYRIGFUTBL Q4-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. III ketv. ir 2023 m. IV ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
2023 m. birželį mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q3-23 + SYRIGFUTBL Q3-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. III ketv., siekė 88 Eur/MWh ir palyginti su gegužės mėn. pabaiga, išaugo beveik 2 kartus. Atitinkamai dėl 2023 m. IV ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q4-23 + SYRIGFUTBL Q4-23) siekė 117 Eur/MWh ir palyginti su gegužės mėn. pabaiga, padidėjo 66 proc.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
