Įeiti
Publikuota: 2021.07.22. Atnaujinta: 2021.07.22

VERT: kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos susidarė dėl Latvijos ir Estijos taikomos pralaidumų skaičiavimo metodikos su Rusija


Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi  Nord Pool elektros energijos biržoje padidėjusias elektros energijos kainas Lietuvos zonoje, palyginus su Latvijos kainų zona, nustatė, kad elektros kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos zonų susidarė dėl  Latvijos ir Estijos taikomos pralaidumų skaičiavimo metodikos su Rusija, dėl to Lietuvos elektros energijos tiekėjai nuo 2021 m. sausio–gegužės mėn. patyrė daugiau kaip 6 mln. Eur perkrovos išlaidų.

VERT rinkos tyrimo išvadas priėmė, išnagrinėjusi turimus rinkos duomenis ir remdamasi Nord Pool elektros energijos atliktos elektros energetikos rinkos simuliacijos rezultatais.

Tyrimas parodė, jog nėra taikoma pirmenybė prekybai tarp ES valstybių narių, o prekyba su trečiosiomis šalimis trukdė tarpvalstybinei prekybai tarp ES valstybių narių.

Nuo 2020 m. Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriams pradėjus taikyti Latvijos ir Estijos  pralaidumo su Rusija skaičiavimo ir paskirstymo metodiką bei vykdyti prekybą per Rusijos‒Latvijos prekybos zoną, susidarė Lietuvos ir Latvijos prekybos zonų kainų skirtumai.

Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus išduotas pralaidumas su trečiosiomis šalimis sukuria perkrovas Lietuvos ir Latvijos skerspjūvyje, kurios Latvijos zonoje nepagrįstai mažina elektros energijos kainą ir iškreipia rinką, dėl to sukuriamos prielaidos neefektyviai naudoti perdavimo infrastruktūrą.

Komerciškai išnaudotas Latvijos–Lietuvos pralaidumas sudarė sąlygas atskiromis valandomis susiformuoti komercinei perkrovai tik Latvijos–Lietuvos sraute, todėl kaina Lietuvoje tam tikrais laikotarpiais buvo 60 ar daugiau procentų (daugiausiai 70,68 proc.) aukštesnė, palyginus su Latvijos prekybos zonos kaina.

Latvijos ir Lietuvos elektros kainų pokyčiams įtakos turėjo ir  tai, kad trečiųjų šalių gamintojams yra taikomi skirtingi reikalavimai veiklai, susiję su aplinkos apsauga ir valstybės pagalbos taisyklėmis (pvz., trečiosiose šalyse nėra apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos), dėl kurių tokie gamintojai patiria mažesnes elektros energijos gamybos sąnaudas (savikainą), palyginus su gamintojais, veikiančiais ES.

Nors Lietuvos‒Latvijos jungtys ir nėra visiškai techniškai išnaudojamos (fizinis srautas sudaro tik 46 proc. komercinio srauto), Latvijos‒Lietuvos pjūvyje vis vien susidaro komercinės perkrovos.

Nord Pool atlikti skaičiavimai ir VERT vertinimas parodė, kad išduodant tarpsisteminius pralaidumus pagal techninius Rusijos–Latvijos jungčių pajėgumus:

1) nesusidarytų perdavimo sistemos operatorių perkrovos pajamos;

2) kainos tarp šių zonų taptų vienodos ir rinkos dalyviams būtų sudaromos vienodos prekybos sąlygos;

3) Lietuvos elektros energijos tiekėjai nuo 2021 m. sausio–gegužės mėn. nebūtų patyrę daugiau kaip 6 mln. Eur perkrovos išlaidų;

4) padidėtų prekybos kiekiai su kitomis ES šalimis (Švedija, Estija, Suomija);

5) pusę sumažinto importo iš trečiųjų šalių pakeistų padidintas importas per ES jungtis (Suomija, Švedija, Lenkija).

 

Išsamiai susipažinti su 2021-07-22 posėdžio medžiaga galite ČIA