Įeiti
Publikuota: 2020.10.09. Atnaujinta:

VERT: vidutinė spalio mėn. šilumos kaina yra 15 proc. mažesnė nei pernai


Vidutinė šilumos kaina

Spalio mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,66 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su rugsėjo mėn., kilovatvalandės kaina didėjo 7,65 proc., per metus (2020 m. spalis / 2019 m. spalis) – kilovatvalandės kaina mažėjo 15,08 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia spalio mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. spalio mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 53 proc. mažesnė.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. rugpjūčio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 101,66 Eur/tne yra 6,37 proc. mažesnė nei į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. liepos mėn. biokuro kaina (108,58 Eur/tne).

Į spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė rugpjūčio mėn. gamtinių dujų kaina (305,21 Eur/tne), palyginus su į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos mėn. kaina (296,69 Eur/tne), didėjo 2,87 proc.

Per metus (2020 m. spalis / 2019 m. spalis) biokuro kaina mažėjo 15,65 proc., gamtinių dujų – 15,52 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)


Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų spalio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Spalio mėn., palyginus su rugsėjo mėn., AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina nesikeičia (2020 m. spalio mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn., kaina mažėja 11,09 proc.). AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 3,18 proc. (2020 m. spalio mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn., kaina mažėja 0,51 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 13,45 proc. (2020 m. spalio mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn., kaina mažėja 20,37 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 14,53 proc. (2020 m. spalio mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn., kaina mažėja 29,64 proc.), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams – 22,65 proc. (2020 m. spalio mėn., palyginus su 2019 m. spalio mėn., kaina mažėja 13,71 proc.).

Šilumos kainų augimą didžiuosiuose miestuose daugiausia lėmė brangiau superkama šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų, taip pat padidėjusi gamtinių dujų kaina.

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos kitose Lietuvos savivaldybėse

Spalio mėn. mažiausiai už šilumą moka Kaišiadorių r. savivaldybės gyventojai, kuriems šilumą centralizuotai tiekia Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (2,61 ct/kWh su PVM), toliau rikiuojasi Kaunas. Brangiausia už šilumą moka UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (8,29 ct/kWh su PVM): nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Spalio mėn. palyginus su rugsėju, UAB „Mažeikių šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 11,28 proc. (0,51 ct/kWh su PVM) mažiau – bendrovė pradėjo taikyti naują bazinę šilumos kainą, kurioje įskaičiuota mažiau personalo, einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų,  taip pat vartotojams grąžinamas skirtumas dėl gautos didesnės nei VERT leistina investicijų grąžos. Dėl pigiau įsigyto biokuro UAB „Šilalės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai spalio mėn. už šilumą moka 5,60 proc. (0,27 ct/kWh su PVM) mažiau.

Dėl brangiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, taip pat brangusių gamtinių dujų, UAB „Litesko" filialo „Telšių šiluma" aptarnaujami vartotojai spalio mėn., palyginus su rugsėjo mėn., moka 26,11 proc. (1,35 ct/kWh su PVM) daugiau, UAB „Plungės šilumos tinklai" – 21,79 proc. (1,12 ct/kWh su PVM) daugiau.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. spalio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2020 m. spalio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. rugpjūčio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. spalio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,03 proc., gamtinės dujos – 29,51 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)