Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Kauno energija“
ginčą, pasisakė, kad visi pastato gyventojai turi mokėti už šilumą
bendrosioms reikmėms, proporcingai jų turimo būsto plotui.
Vartotojui
priklausančiose komercinėse patalpose, kurios yra daugiabučiame pastate, 1995
m. buvo demontuota šildymo sistema ir atjungtas šilumos tiekimas. Kauno sav.
2000 m. konstatavo, kad šildymo ir karšto vandens stovai vartotojo patalpose yra
visiškai izoliuoti, šiluma iš bendrojo naudojimo patalpų į vartotojo
patalpas nesklinda. 2011 m. KTU Architektūros ir statybos institutas atliko
energinį auditą ir pateikė išvadą, kad vartotojui nepriklausė ir
nepriklauso apmokėti išlaidų, susijusių su šildymu pastato bendrose patalpose.
Remdamasis
audito išvada, vartotojas prašė įpareigoti AB „Kauno energija“ neteikti
mokėjimų už pastato bendrosioms reikmėms suvartojamą šilumą. Tačiau Taryba,
išnagrinėjusi faktines ginčo aplinkybes, nustatė, kad galiojantis teisinis
reglamentavimas nenumato galimybės pagal auditoriaus išvadą taikyti
butui kitokį, t. y. mažesnį, šildymo koeficientą (jis gali būti pakeistas visam
namui, tačiau tam būtina atlikti viso pastato energinį auditą, gauti gyventojų
pritarimą ir atitinkamai kreiptis į Tarybą, kad būtų pakeistas šilumos
paskirstymo metodas – šiuo atveju tai nebuvo padaryta).
Taip pat
galiojantys teisės aktai numato pareigą gyventojams apmokėti už
visą į pastatą faktiškai patiektą
šilumos kiekį ir prisidėti prie bendro turto išlaikymo, įskaitant
priskirtą apmokėti šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, nepriklausomai
nuo to, kad butas / patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo
sistemos.
