Įeiti
Publikuota: 2020.09.16. Atnaujinta:

VERT: rugsėjo mėn. vidutinė šilumos kaina yra 17 proc. mažesnė nei pernai


Vidutinė šilumos kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad rugsėjo mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,40 ct/kWh (be PVM). Palyginus su rugpjūčio mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 1,73 proc., per metus (2020 m. rugsėjis / 2019 m. rugsėjis) – 17,27 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia rugsėjo mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. rugsėjo mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 57,8 proc. mažesnė.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Skaičiuojant 2020 m. rugsėjo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. liepos mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. liepos mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 108,58 Eur/tne yra 4,07 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. birželio mėn. biokuro kaina (104,33 Eur/tne).

Į rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė liepos mėn. gamtinių dujų kaina (250,48 Eur/tne), palyginus su į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutine birželio mėn. kaina (278,71 Eur/tne), mažėjo 10,13 proc.

Per metus (2020 m. liepa / 2019 m. liepa) biokuro kaina mažėjo 11,07 proc., gamtinių dujų – 32,80 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčio mėn., AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 14,72 proc. (2020 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2019 m. rugsėjo mėn., kaina mažėja 33,59 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams – 1,96 proc. (2020 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2019 m. rugsėjo mėn., kaina mažėja 24,05 proc.), AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams – 1,88 proc. (2020 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2019 m. rugsėjo mėn., kaina mažėja 10,06 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams – 0,66 proc. (2020 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2019 m. rugsėjo mėn., kaina mažėja 16,54 proc.).

Baigus galioti AB „Šiaulių energija" valdybos nustatytoms šilumos kainą mažinančioms kompensacijoms (0,70 ct/kWh ir 0,16 ct/kWh), aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 24,01 proc. (2020 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2019 m. rugsėjo mėn., kaina mažėja 5,28 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos kitose Lietuvos savivaldybėse

Rugsėjo mėn. mažiausiai už šilumą moka Kaišiadorių r. savivaldybės gyventojai, kuriems šilumą centralizuotai tiekia Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (2,50 ct/kWh su PVM), toliau rikiuojasi Kaunas (2,55 ct/kWh su PVM). Brangiausiai už šilumą moka UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai  (8,32 ct/kWh su PVM): nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

UAB „Radviliškio šiluma" aptarnaujami vartotojai dėl ankstesniais laikotarpiais susidariusio kuro kainų skirtumo, bendrovės gautų papildomų pajamų dėl investicijų grąžos ir kt., rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, už šilumą moka 4,70 proc. (0,24 ct/kWh su PVM) mažiau. UAB „Varėnos šiluma" pigiau įsigijus biokurą, tiekiamos šilumos kaina mažėja 3,88 proc. (0,20 ct/kWh su PVM).

Dėl brangiau įsigyto kuro rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčio mėn., 9,79 proc. (0,43 ct/kWh su PVM) didėjo UAB „Šilalės šilumos tinklai" tiekiamos šilumos kaina,  UAB „Šilutės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 3,07 proc. (0,12 ct/kWh su PVM) brangiau.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. rugsėjo mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. rugsėjo mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,05 proc., gamtinės dujos – 29,49 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)