Vidutinė šilumos kaina
Liepos mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,48 ct/kWh (be PVM) – skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginus su birželio mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 4,40 proc., per metus (2020 m. liepa / 2019 m. liepa) – 17,73 proc.
VERT duomenimis, tai žemiausia liepos mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. liepos mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 57 proc. mažesnė.
1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)
Kuro kainos
Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. gegužės mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 100,41 Eur/tne yra 11,53 proc. mažesnė nei į birželio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. balandžio mėn. biokuro kaina (113,50 Eur/tne).
Į liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė gegužės mėn. gamtinių dujų kaina (286,17 Eur/tne), palyginus su į birželio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutine balandžio mėn. kaina (304,94 Eur/tne), mažėjo 6,16 proc.
Per metus (2020 m. liepa / 2019 m. liepa) biokuro kaina mažėjo 18,78 proc., gamtinių dujų – 31,54 proc.
2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)
Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose
Tarp penkių didžiųjų miestų liepos mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Palyginus su birželio mėn., šilumos kainos iki 20 proc. mažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, per metus (2020 m. liepa / 2019 m. liepa) – 15–30 proc.
Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.
Liepos mėn., palyginus su birželio mėn., iš didžiųjų miestų labiausiai šilumos kaina mažėja AB „Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams – 19,65 proc. (2020 m. liepos mėn., palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina mažėja 22,54 proc.). Šilumos kainos pokytį iš esmės lėmė AB „Šiaulių energija" valdybos sprendimu nustatyta 0,70 ct/kWh šilumos kainą mažinanti kompensacija dėl laimėto teisminio ginčo prieš biokuro tiekėją – kompensacija bus taikoma nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., siekiant kuo greičiau grąžinti permoką vartotojams, taip pat iki 73 proc. išaugusi biokuro dalis kuro struktūroje, nustačius naują AB „Šiaulių energija" bazinę šilumos kainą.
AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 8,33 proc. (2020 m. liepos mėn., palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina mažėja 14,88 proc.), AB Vilniaus šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams – 5,48 proc. (2020 m. liepos mėn., palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina mažėja 23,90 proc.), AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams – 3,10 proc. (2020 m. liepos mėn., palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina mažėja 17,28 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams – 1,87 proc. (2020 m. liepos mėn., palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina mažėja 29,49 proc.).
3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)
Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse
Liepos mėn. tiek tarp penkių didžiųjų miestų, tiek visoje Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (2,63 ct/kWh su PVM). Daugiausiai už šilumą moka UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (8,27 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
4 pav. Šilumos kainos 2020 m. liepos mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)
Kuro struktūra
Skaičiuojant 2020 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. gegužės mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. liepos mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,05 proc., gamtinės dujos – 29,49 proc.
5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)
