Įeiti
Publikuota: 2019.02.22. Atnaujinta:

Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei konstituciniam teisinės valstybės principui


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (toliau – Teismas), išnagrinėjusi  administracinę norminę bylą dėl Komisijos taikomų šilumos kainų nustatymo metodologinių principų,  pripažino, kad teisės aktai nenumato Komisijai draudimo šilumos tiekėjui perskaičiuoti šilumos bazinės kainos pastoviąsias dedamąsias, atsižvelgiant į pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto ir faktiškai pagaminto bei realizuoto šilumos kiekio, kuris susidarė bazinės kainos galiojimo laikotarpiu dėl konkurencijos įtakos šilumos gamybos srityje.

Teismas taip pat konstatavo, kad dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje įtakos sumažėjęs pagaminamos šilumos kiekis neužkerta galimybės šilumos tiekėjui atlyginti visų būtinų šilumos gamybos sąnaudų, kurias jis patiria apdairiai ir rūpestingai planuodamas savo veiklą.

Šis Teismo sprendimas susijęs su kita byla, kurioje nagrinėjamas UAB „Vilniaus energija“ pateiktas skundas dėl Komisijos nustatytų šilumos kainų 2014 metais. Komisija nepripažino 4 mln. Eur UAB „Vilniaus energija“ sąnaudų. Komisija laikėsi pozicijos, kad šilumos tiekėjas iš vartotojų turi susigrąžinti tik išlaidas, kurios būtinos šilumos tiekimui.

Šiuo atveju Teismas pasisakė tik dėl atitinkamų Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų ir pripažino, kad Komisija, priimdama atitinkamus metodikos pakeitimus, laikėsi konstitucinio teisės aktų hierarchijos reikalavimo ir kad jos suderinamos su Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymų nuostatomis, todėl neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.