Įeiti
Publikuota: 2019.03.19. Atnaujinta:

Kovo mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina kovo mėn. yra 5,48 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasario mėn., mažėja 0,36 proc. Per metus (nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn.) vidutinė šilumos kaina didėjo 6,00 proc.

Kovo mėn., palyginus su vasariu, dėl mažesnių gamtinių dujų transportavimo kainų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tiekiamos šilumos kaina mažėja 10,87 proc. (0,89 ct/kWh be PVM), UAB „Litesko" filialo „Vilkaviškio šiluma" – 9,75 proc. (0,78 ct/kWh be PVM).

Dėl brangiau įsigyto kuro AB „Jonavos šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams kovo mėn., palyginus su vasariu, šilumos kaina didėja 7,62 proc. (0,39 ct/kWh be PVM), UAB „Varėnos šiluma" – 6,73 proc. (0,38 ct/kWh be PVM).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)


Kuro kainos

Stebimas biokuro kainų mažėjimas: į 2019 m. kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. sausio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 205,85 Eur/tne yra 4,54 proc. mažesnė nei į vasario mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. gruodžio mėn. biokuro kaina (215,64 Eur/tne). Į kovo mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (530,39 Eur/tne), palyginus su į vasario mėn. šilumos kainą įskaičiuota (511,48 Eur/tne), didėja 3,70 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų kovo mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su vasario mėn., kovo mėn. AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 2,94 proc. (2019 m. kovo mėn., palyginus su 2018 m. kovo mėn., kaina didėjo 12,90 proc.), AB „Šiaulių energija" vartotojams šilumos kaina didėjo 1,22 proc. (2019 m. kovo mėn., palyginus su 2018 m. kovo mėn., kaina didėjo 9,45 proc.). AB „Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams kovo mėn. šilumos kaina mažėjo 0,18 proc. (2019 m. kovo mėn., palyginus su 2018 m. kovo mėn., kaina didėjo 6,64 proc.), AB „Klaipėdos energija" vartotojams – 0,37 proc. (2019 m. kovo mėn., palyginus su 2018 m. kovo mėn., kaina didėjo 6,03  proc.). AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina, palyginus su vasario mėn., mažėjo 8,74 proc. (2019 m. kovo mėn., palyginus su 2018 m. kovo mėn., kaina mažėjo 6,00 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvoje

Kovo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,72 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,89 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. kovo mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. kovo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. sausio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. kovo mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,40 proc., gamtinės dujos – 31,05 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)