Įeiti
Publikuota: 2019.04.09. Atnaujinta:

Balandžio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina balandžio mėn. yra 4,97 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su kovo mėn., mažėja 9,31 proc. Per metus (nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 1,78 proc.

Balandžio mėn., palyginus su kovu, dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 26,97 proc. (1,47 ct/kWh be PVM), AB „Kauno energija" vartotojams – 22,55 proc. (1,13 ct/kWh be PVM).

Kituose miestuose šilumos kainos beveik nesikeitė, Molėtuose, Kelmėje stebimas nežymus šilumos kainos augimas (iki 1–2 proc.).

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2019 metais (atsisiųskite)

 

Kuro kainos

Stebimas biokuro kainų mažėjimas: į 2019 m. balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. vasario mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 193,18 Eur/tne yra 6,15 proc. mažesnė nei į kovo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. sausio mėn. biokuro kaina (205,85 Eur/tne). Į balandžio mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (499,90 Eur/tne), lyginant su į kovo mėn. šilumos kainą įskaičiuota (530,39 Eur/tne), mažėja 5,75 proc.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Didieji miestai

Tarp penkių didžiųjų miestų balandžio mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su kovo mėn., balandžio mėn. AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 26,97 proc. (2019 m. balandžio mėn., palyginus su 2018 m. balandžio mėn., kaina mažėjo 21,34 proc.), AB „Kauno energija" vartotojams šilumos kaina mažėja 22,55 proc. (2019 m. balandžio mėn., palyginus su 2018 m. balandžio mėn., kaina mažėjo 17,45 proc.). AB „Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams balandžio mėn., lyginant su kovo mėn., šilumos kaina mažėja 6,29 proc. (2019 m. balandžio mėn., palyginus su 2018 m. balandžio mėn., kaina didėjo 6,72 proc.), AB „Panevėžio energija" vartotojams – 4,45 proc. (2019 m. balandžio mėn., palyginus su 2018 m. balandžio mėn., kaina didėjo 1,51  proc.). AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina, lyginant su kovo mėn., mažėja 1,61 proc. (2019 m. balandžio mėn., palyginus su 2018 m. balandžio mėn., kaina didėjo 9,13 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

Šilumos kainos Lietuvoje

Balandžio mėn. mažiausia šilumos kaina yra AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams (4,23 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,62 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2019 m. balandžio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. balandžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. vasario mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto – nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto – nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc. 2019 m. balandžio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,40 proc., gamtinės dujos – 31,05 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2019 m. (atsisiųskite)