Siekiant, kad taikomi vidutiniai ir maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būstui šildyti atitiktų faktinį šilumos energijos suvartojimą skirtingose gyvenamųjų namų grupėse bei skatintų efektyviau vartoti šilumos energiją, Komisija patvirtino naujos redakcijos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodiką.
Esminiai pasikeitimai:
• Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančius pastatams taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, numatytas detalesnis normatyvų būstui šildyti diferencijavimas – išskiriama daugiau pastatų grupių pagal jų statybos metus ir statybos techninius reglamentus.
• Sumažinti vidutiniai ir maksimalūs šilumos sąnaudų būstui šildyti normatyvai, atsižvelgiant į faktinį šilumos suvartojimą pastatuose. Tai leis efektyviau ir racionaliau paskirstyti šilumos energiją pastatuose bei šildymo išlaidų kompensacijas įvairiuose būstuose.
• Atsisakyta vidutinių energijos ir kuro sąnaudų būstui šildyti normatyvų taikymo kompensacijoms apskaičiuoti, kai būstui šildyti suvartotas energijos ar kuro kiekis nenustatomas atsiskaitomaisiais energijos ar kuro apskaitos prietaisais (nepriklausomai nuo atsiskaitomųjų energijos ar kuro apskaitos prietaisų buvimo, nepasiturinčių asmenų kompensacijoms apskaičiuoti bus taikomi tik maksimalūs energijos ir (ar) kuro sąnaudų būstui šildyti normatyvai).
• Kadangi visoje Lietuvoje karšto vandens temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 50 ºC ir ne didesnė kaip 60 ºC (išskyrus legioneliozės profilaktikos atvejus), atsisakoma šiuo metu taikomų padidintų normatyvų Visagino ir Panevėžio miestų atvirose šilumos tiekimo sistemose – visuose Lietuvos miestuose bus taikomas 51 kWh/m3 vidutinis normatyvas, reikalingas vienam kub. m geriamojo vandens pašildyti iki Higienos normose nustatytos temperatūros.
Pasikeitimai įsigalios nuo 2019 m. gegužės 1 d.
Išsamiai susipažinti su Komisijos 2018 m. spalio 15 d. posėdžio medžiaga galite čia.
