Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina
sausio mėn. yra 5,19 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžio mėn., pokytis
sudaro 2,17 proc. 2018 m. sausio mėn., palyginus su 2017 m. sausio mėn.,
vidutinė šilumos kaina didėjo 7,45 proc. (esminė priežastis: atlikus anksčiau
vilniečiams šilumą tiekusios UAB „Vilniaus energija" sąnaudų patikrinimą
ir nustačius naujas šilumos kainos dedamąsias šilumos kaina buvo sumažinta 0,34
ct/kWh, AB „Vilniaus šilumos tinklai" kainoje ši kompensacija vartotojams
nėra taikoma).
Komisijai nustačius naujas bazines šilumos
kainas, sausio mėn., palyginus su gruodžiu, UAB „Skuodo šiluma"
aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 21,21 proc. (1,75 ct/kWh be
PVM). UAB „Raseinių šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą
moka 9,07 proc. (0,50 ct/kWh be PVM) mažiau – Komisija šilumos kainas nustatė
vienašališkai, Raseinių r. savivaldybės tarybai laiku nepriėmus sprendimo.
Sausį, palyginus su gruodžio mėn., AB „Kauno
energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina tiek dėl brangiau
pačios bendrovės gaminamos šilumos, tiek dėl brangiau įsigytos šilumos iš
nepriklausomų šilumos gamintojų didėja 9,04 proc. (0,47 ct/kWh be PVM). Dėl
didesnės biokuro kainos UAB „Mažeikių šilumos tinklai" aptarnaujami
vartotojai už šilumą moka 5,71 proc. (0,28 ct/kWh be PVM) brangiau.
1 pav. Vidutinė šilumos kaina
Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)
Atkreipiame dėmesį, kad į 2018 m. sausio mėn.
šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2017 m. lapkričio mėn. biokuro (žaliavos
kartu su transportavimu) kaina yra 165,6 Eur/tne, kuri yra 16 proc.
(142,7 Eur/tne) didesnė nei prieš metus (2016 m. lapkričio mėn.). Gamtinės
dujos 2017 m. lapkričio mėn. buvo brangesnės 11,5 proc. (žaliavos ir
transportavimo kaina 438,5 Eur/tne), palyginus su 2016 m. lapkričio mėn. kaina.
Paveikslėlyje pateikiame kuro kainų dinamiką.
2 pav. Biokuro ir gamtinių
dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)
(atnaujinta 2018-11-12)
Tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. už šilumą
mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Kauno gyventojai.
Palyginus su gruodžio mėn., sausį AB ,,Kauno
energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 9,04 proc. (per
metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 8,00 proc.), AB
,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šiluma brango 1,55 proc.
(per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 12,42 proc.),
Vilniaus miesto vartotojams (dabar aptarnauja AB „Vilniaus šilumos
tinklai") sausio mėn., palyginus su gruodžio mėn., šilumos kaina didėjo
0,65 proc. (per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 16,62
proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams šiluma brango 0,57 proc.
(per metus (2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 1,35 proc.),
AB ,,Šiaulių energija" vartotojams šiluma atpigo 0,23 proc. (per metus
(2017 m. sausis/2018 m. sausis) kaina didėjo 6,07 proc.).
3 pav. Šilumos kaina
didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)
3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos
šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus.
Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro
struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos
tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą,
pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro
dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš
atsinaujinančius energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos
pagaminama naudojant gamtines dujas).
Sausio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje
(4,35 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,46 ct/kWh su PVM). Nors
Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras,
tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio
sumažėjimo.
4 pav. Šilumos kainos 2018 m.
sausio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite) (atnaujinta 2018-01-16)
Skaičiuojant 2018 m. sausio mėn. šilumos kainą
buvo naudojamos 2017 m. lapkričio mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro
kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos
Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės
šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos
tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti
didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš
atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos
gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015
m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis
mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis
augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc. Augant biokuro
daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų
kainai (- 17,9 proc.), stebimas šilumos kainos mažėjimas.
5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos
kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 metais (atsisiųskite)
