Įeiti
Publikuota: 2018.09.12. Atnaujinta:

Rugsėjo mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugsėjo mėn. yra 4,67 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugpjūčio mėn., didėja 6,14 proc. Per metus (nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn.) vidutinė šilumos kaina didėjo 2,19 proc.

Komisijai vienašališkai nustačius naujas šilumos kainas ir pritaikius šilumos kainą mažinančią kompensaciją dėl ankstesniais laikotarpiais įsigyto kuro, taip pat iš nepriklausomų šilumos gamintojų pirktos šilumos kainų skirtumo, VĮ „Visagino energija" tiekiamos šilumos kaina rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, mažėja 5,54 proc. (0,31 ct/kWh be PVM). Dėl pigiau įsigyto kuro UAB „Šilutės šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 1,64 proc. (0,07 ct/kWh be PVM) mažiau.

AB „Kauno energija" ir AB „Vilniaus šilumos tinklai" liepos mėn. brangiau pirkus kurą ir šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja – atitinkamai 11,02 proc. (0,39 ct/kWh be PVM) Kaune ir 10,56 proc. (0,45 ct/kWh be PVM) Vilniuje.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)

 

Rugsėjo mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro ir gamtinių dujų kainų augimas. Į 2018 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. liepos mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 142,45 Eur/tne yra 7,69 proc. didesnė nei į rugpjūčio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė birželio mėn. biokuro kaina (132,28 Eur/tne). Į 2018 m. rugsėjo mėn. šilumos kainas įskaičiuota gamtinių dujų (žaliavos) kaina – 22,71 Eur/MWh yra 19,7 proc. didesnė, palyginus su ankstesnio mėn. dujų kaina (18,97 Eur/MWh). 2 pav. pateikiame kuro kainų dinamiką.

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite)

 

Tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka Klaipėdos, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Palyginus su rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. AB ,,Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 11,02 proc. (2018 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2017 m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 2,24 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinkai" aptarnaujamiems vartotojams rugsėjo mėn. šilumos kaina padidėjo 10,56 proc. (2018 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2017 m. rugsėjo mėn., kaina didėjo 6,08  proc.), AB ,,Panevėžio energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 3,41 proc. (2018 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2017 m. rugsėjo mėn., kaina didėjo 0,78  proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams kaina didėjo 3,23 proc. (2018 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2017 m. rugsėjo mėn., kaina didėjo 14,29 proc.), AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 2,74 proc. (2018 m. rugsėjo mėn., palyginus su 2017 m. rugsėjo mėn., kaina mažėjo 7,18 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Rugsėjo mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (3,98 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,98 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

4 pav. Šilumos kainos 2018 m. rugsėjo mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

 

Skaičiuojant 2018 m. rugsėjo mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. liepos mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m. (atsisiųskite)