Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina liepos mėn. yra 4,43 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su birželio mėn., mažėja 2,42 proc. Per metus (nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. liepos mėn.) vidutinė šilumos kaina mažėjo 0,89 proc.
Dėl pigiau įsigyto kuro UAB „Kretingos šilumos tinklai" aptarnaujami vartotojai liepos mėn., palyginus su birželiu, už šilumą moka 14,53 proc. (0,95 ct/kWh be PVM) mažiau, UAB „Lazdijų šiluma" tiekiamos šilumos kaina mažėja 8,82 proc. (0,54 ct/kWh be PVM).
Liepos mėn., palyginus su birželiu, dėl brangiau pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų UAB „Litesko fil. „Telšių šiluma" aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 7,3 proc. (0,44 ct/kWh be PVM) daugiau. VŠĮ „Velžio komunalinis ūkis" tiekiamos šilumos kaina didėja 5,35 proc. (0,33 ct/kWh be PVM) – vartotojams baigta grąžinti permoka už kurą, kuri šilumos kainą mažino 0,55 ct/kWh (be PVM).
1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)
Tarp penkių didžiųjų miestų liepos mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
Palyginus su birželio mėn., liepą mažėjo visų didžiųjų tiekėjų šilumos kainos: AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo 5,38 proc. (2018 m. liepos mėn., palyginus su 2017 m. liepos mėn., kaina didėjo 1,84 proc.), AB ,,Šiaulių energija" vartotojams – 4,22 proc. (2018 m. liepos mėn., palyginus su 2017 m. liepos mėn., kaina didėjo 14,89 proc.), AB ,,Kauno energija" vartotojams – 2,22 proc. (2018 m. liepos mėn., palyginus su 2017 m. liepos mėn., kaina mažėjo 11,08 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams – 1,97 proc. (2018 m. liepos mėn., palyginus su 2017 m. liepos mėn., kaina mažėjo 5,86 proc.), Vilniaus miesto vartotojams – 1,16 proc. (2018 m. liepos mėn., palyginus su 2017 m. liepos mėn., kaina didėjo 2,90 proc.).
2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)
3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
Liepos mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (3,77 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,79 ct/kWh su PVM). Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuro granulės, kurios vidutiniškai yra pustrečio karto brangesnės nei biokuras, taip pat šilumos kainai turi įtakos mažėjanti realizacija.
3 pav. Šilumos kainos 2018 m. liepos mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)
Skaičiuojant 2018 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. gegužės mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.
4 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2018 m. (atsisiųskite)
