Įeiti
Publikuota: 2018.11.13. Atnaujinta:

Lapkričio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje


Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. yra 5,19 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su spalio mėn., didėja 5,06 proc. Per metus (nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn.) vidutinė šilumos kaina padidėjo 4,01 proc.

Lapkričio mėn., palyginus su spaliu, dėl pigiau įsigyto biokuro UAB „Širvintų šiluma" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 5,66 proc. (0,31 ct/kWh be PVM), UAB „Lazdijų šiluma" – 3,19 proc. (0,21 ct/kWh be PVM).

Dėl išaugusios biokuro kainos bei brangiau pirktos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų, AB „Klaipėdos energija" aptarnaujami vartotojai lapkričio mėn., palyginus su spaliu, už šilumą moka 20,59 proc. (0,91 ct/kWh be PVM) daugiau. UAB „Varėnos šiluma" brangiau įsigijus biokurą, lapkričio mėn. įmonės aptarnaujami vartotojai už šilumą moka 9,84 proc. (0,49 ct/kWh be PVM) brangiau.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2018 metais (atsisiųskite)

1_pav_2018_11_12.png 

Lapkričio mėn. šilumos kainos didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainų augimas. Į 2018 m. lapkričio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. rugsėjo mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 175,98 Eur/tne yra 7,27 proc. didesnė nei į spalio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė rugpjūčio mėn. biokuro kaina (164,05 Eur/tne).

2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųkite)

2_pav_2018_11_12.png 

Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai – Klaipėdos gyventojai.

Palyginus su spalio mėn., lapkričio mėn. AB ,,Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 20,59 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 3,29 proc.), AB „Kauno energija" aptarnaujamiems vartotojams lapkričio mėn. šilumos kaina padidėjo 8,28 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina mažėjo 3,88 proc.), AB ,,Šiaulių energija" aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 2,14 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 5,15 proc.), AB ,,Vilniaus šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams lapkričio mėn. šilumos kaina didėjo 1,61 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 6,55 proc.), AB ,,Panevėžio energija" vartotojams kaina didėjo 1,15 proc. (2018 m. lapkričio mėn., palyginus su 2017 m. lapkričio mėn., kaina didėjo 2,33 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh be PVM (atsisiųskite)

 3_pav_2018_11_12.png

* Projekcinė šilumos kaina, apskaičiuota pagal Komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. O3E-313 nustatytą bazinę kainą. Kadangi AB „Klaipėdos energija" nenustatė bazinės kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, dedamosios įsigalios Komisijai jas nustačius vienašališkai.

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

Lapkričio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,34 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,24 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl realizuojamos šilumos kiekio sumažėjimo.

4 pav. Šilumos kainos 2018 m. lapkričio mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)

4_pav_2018_11_12.png

Skaičiuojant 2018 m. lapkričio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2018 m. rugsėjo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2017 m., palyginti su 2016 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 6,72 procentinio punkto – nuo 43,30 proc. iki 36,58 proc., o biokuro dalis augo 8,95 procentinio punkto – nuo 49,80 proc. iki 58,75 proc. 2018 m. lapkričio mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 59,42 proc., gamtinės dujos – 36,01 proc.

5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų žaliavos kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2014–2018 m. (atsisiųskite)

5_pav_2018_11_12.png