Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasario mėn., palyginus su sausiu, mažėjo 1,4 proc. Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo 9,2 proc.
Centralizuotai tiekiama šiluma daugiausiai – 16 proc. (1,01 ct/kWh) pigo Mažeikiuose pradėjus šilumos energiją gaminti iš biokuro. Elektrėnuose dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų šiluma pigo 11 proc. (0,87 ct/kWh), Prienuose dėl pigiau įsigytų gamtinių dujų vartotojai už šilumą mokėjo 9 proc. (0,79 ct/kWh) mažiau. Vilniuje fiksuojamas 2 proc. (0,15 ct/kWh) šilumos kainos mažėjimas.
1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2010–2015 metais
Šaltinis - Komisija.
2 pav. matyti, kad 2015 m. vasario mėn. tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Šiaulių, daugiausia – Kauno gyventojai. Šiauliuose šilumos kaina per metus mažėjo 26 proc., Kaune – 12 proc., Vilniuje – 11 proc., Klaipėdoje – 7 proc., Panevėžyje fiksuojamas 2 proc. augimas.
2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM
Šaltinis - Komisija.
3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (rudai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).
2015 m. vasario mėn. mažiausia šilumos kaina fiksuojama Utenoje, didžiausia – Prienuose.
3 pav. Šilumos kainos 2015 m. vasario mėn., ct/kWh su PVM
Šaltinis - Komisija.
Skaičiuojant 2015 m. vasario mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2014 m. gruodžio mėn. kuro kainos. 2014 m. vasarį, palyginus su 2015 m. vasariu, gamtinių dujų kaina mažėjo 14 proc. Palyginus 2015 m. vasarį su 2015 m. sausiu, vidutinė gamtinių dujų kaina mažėjo 3 proc. Biokuras 2015 m. vasario mėn., palyginus su 2015 m. sausio mėn., pigo 4 proc., per metus (2015 m. vasaris / 2015 m. vasaris) – taip pat 4 proc. Kuro kaina šilumos kainos dedamojoje sudaro maždaug 70 proc.
4 pav. Šilumos tiekėjų perkamas kuras, Eur/tne
Šaltinis - Komisija.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
5 pav. matyti, kad nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo ir nuo 2010 m. iki 2013 m. sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.).
Kadangi šiluma gaminama daugiausia iš gamtinių dujų, šio kuro kaina turi daugiausia įtakos kainos pokyčiui. Kaip matyti iš 5 pav., 2012 m. buvo stebimas šilumos kainos augimas, kurį lėmė auganti gamtinių dujų kaina. Šilumos kainos augimą šiek tiek sušvelnino šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis.
2013 m., augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.
5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2014 metais
Šaltinis - Komisija.
Pastaba: nuo 2014 metų rodoma į kainą įskaičiuota kuro struktūra.
