Komisija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³
straipsniu, teikia viešą išaiškinimą dėl nepriklausomų šilumos gamintojų reguliuojamosios
veiklos pradžios ir pabaigos nustatymo momento.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi,
reguliuojamoji energetikos veikla apibrėžiama kaip energetikos veikla, kuriai
reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos
kainos.
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2
straipsnio 20 dalyje yra nurodyta, kad nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis ir
parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba, turėdamas
šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui.
Šilumos tiekėjas iš nepriklausomo šilumos gamintojo
superka pagamintą šilumą šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kaip tai
yra numatyta Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, Šilumos supirkimo iš
nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Komisijos
2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, bei Standartinių šilumos
pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų
apraše, patvirtintame Komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181.
Vadovaujantis
Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, nepriklausomiems šilumos
gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo
nustatyta tvarka, esant bent vienam iš šių atvejų:
1)
nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos
gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio)
įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi
Europos Sąjungos finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės
dotacija ar subsidija;
2)
elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros
energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos
gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui
skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis;
3)
jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų,
susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto
šilumos tiekimo sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio,
išskyrus atvejį, kai Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10
straipsnio 4 dalimi, priima motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui
netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ūkio subjekto energetikos veikla yra
laikoma reguliuojamąja, kai jis:
1)
atitinka bent vieną iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų
kriterijų – nuo šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento, išskyrus
atvejį, kai Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4
dalimi, priima motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui netaikyti privalomos
šilumos gamybos kainodaros;
2) yra sudaręs šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau neatitinka nei
vieno iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų – nuo bent vieno iš Šilumos ūkio
įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų kriterijų atitikimo momento, išskyrus
atvejį, kai Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4
dalimi, priima motyvuotą sprendimą nepriklausomam šilumos gamintojui netaikyti privalomos
šilumos gamybos kainodaros.
Nepriklausomo šilumos gamintojo veikla
nėra laikoma reguliuojamąją energetikos veikla, kai jis:
1)
neatitinka nė vieno iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų
kriterijų;
2)
vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, Komisijos priimtu
motyvuotu sprendimu jam nėra taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara;
3)
atitinka bent vieną iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų
kriterijų, bet neturi galiojančios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties;
4)
kitų teisės aktų nustatytais pagrindais baigia vykdyti ūkinę–komercinę veiklą.
Pažymėtina,
kad ūkio subjekto atitikimas Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje
nurodytiems kriterijams bei Komisijos teisė, vadovaujantis Šilumos ūkio
įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, priimti motyvuotą sprendimą nepriklausomam
šilumos gamintojui netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros yra taikomi
nuo 2013 m. liepos 20 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio
įstatymo 2, 3, 7, 8, 10, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo
papildymo 8-1 straipsniu įstatymas.
