Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina balandžio mėnesį, palyginus su kovu, mažėjo 1,8 proc.
Centralizuotai tiekiama šiluma daugiausiai pigo Mažeikių ir Kauno vartotojams, atitinkamai 7,6 ir 6,8 proc. Žymesnis šilumos kainos augimas fiksuojamas Ignalinoje ir Varėnoje, atitinkamai 6,2 proc. ir 3,1 proc.
Per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo 9,4 proc.
1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2009–2014 metais
2 pav. matyti, kad tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Panevėžio, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Klaipėdoje šilumos kaina per metus mažėjo 16,5 proc., Kaune – 12,7 proc., Vilniuje bei Panevėžyje 7,3 – 7,6 proc., Šiauliuose metinis šilumos kainos mažėjimas sudarė 4 proc.
2 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su PVM.
3 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį procentais kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius).
Mažiausia šilumos kaina 2014 m. kovo mėn. buvo Utenoje, didžiausia - Prienuose.
3 pav. Šilumos kainos 2014 m. balandžio mėn., ct/kWh su PVM
2014 m. vasarį, palyginus su 2013 m. vasariu, gamtinės dujos pigo 11,5 proc. Palyginus 2014 m. vasarį su 2014 m. sausiu, gamtinių dujų kaina mažėjo 5,5 proc. Biokuras 2014 m. vasario mėn., palyginus su 2014 m. sausio mėn., brango 8,2 proc., o per metus (2013 m. vasaris/ 2014 m. vasaris) brango 2,8 proc. Skaičiavimuose lyginamos vidutinės svertinės kuro kainos (4 pav.).
4 pav. Šilumos tiekėjų perkamas kuras, Lt/tne
* vidutinė biokuro kaina, vadovaujantis Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, nustatoma kaip geometrinis svertinis atitinkamų biokuro rūšių (medienos kilmės biokuro, medienos granulių, medienos briketų, malkinės medienos) vidurkis.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
5 pav. matyti, kad nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo ir nuo 2010 iki 2013 m. sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.).
Kadangi šiluma gaminama daugiausia iš gamtinių dujų, šio kuro kaina labiausiai lemia šilumos kainos pokytį. Kaip matyti iš 5 pav., 2012 m. buvo stebimas šilumos kainos augimas, kurį lėmė auganti gamtinių dujų kaina. Šilumos kainos augimą šiek tiek sušvelnino šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis.
2013 m., augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.
5 pav. Vidutinė šilumos kaina, vidutinė dujų kaina ir šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2010–2013 metais
5 pav. pavaizduota faktinė šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra, įvertinant tiek šilumos tiekėjų, tiek nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybai naudojamą kurą. Kitą kurą apima atliekos, geoterminė šiluma, pramonės įmonių atliekinė šiluma.
