Paaiškinkite, už ką atsakingas šilumos tiekėjas, pastato administratorius ir už ką atsako pats šilumos ir karšto vandens vartotojas įvykus gedimui šilumos ir karšto vandens sistemoje?

​Teisės aktuose nustatyta ši atsakomybė:

1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos (iki vamzdyno įvado į pastatą).
2. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
   Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą organizuoja pastatų savininkai, bendraturčiai bei pastatų administratoriai. Taigi, įvykus gedimui ar avarijai pastato šildymo ar karšto vandens sistemose, gyventojai turi kreiptis į savo pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją arba į namo administratorių ar bendrijos pirmininką, jei name yra sukurta bendrija. Į juos būtina kreiptis tuo atveju, jei nešyla arba prastai šyla radiatorius (-iai), vonios šildytuvas („gyvatukas"), prakiuro radiatorius ar vamzdis.
   
   
   Jei pastebėjote, kad iš rūsio ar šilumos punkto patalpos, ar iš lauke esančių šulinių veržiasi garai arba prie šilumos ar karšto vandens sistemos prijungtus naujus vamzdžius ar įrenginius, kurių anksčiau nebuvo, apie tai reikia informuoti ne tik namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), bet ir šilumos tiekėją.