Įeiti
Publikuota: 2020.01.27. Atnaujinta: 2020.04.21

Ar galima reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams priskirti kolektyvinių sutarčių vykdymo sąnaudas?


Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo ir susijusių reikalavimų aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3E-459 (toliau – Aprašas), 27.14 papunkčiu, ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, draudžiama reguliuojamųjų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams, į kurių sudėtį įeina reguliuojamųjų kainų paslaugos, priskirti išmokas už papildomas atostogas, pašalpas mirties atveju, pašalpas už nepilnamečius ir neįgalius šeimos narius, paramą profsąjungoms bei išmokas darbuotojams, kurios viršija Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas privalomas išmokas bei kitas su darbuotojo atliekamų funkcijų vykdymu nesusijusių išmokų sąnaudas, tame skaičiuje išmokas už kolektyvinėje sutartyje numatytas papildomas atostogas, išmokas darbuotojams, atleistiems iš darbo šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį ta dalimi, kuria šios išmokos viršija Darbo kodekse numatytas privalomas išmokas. Minėta Aprašo nuostata nedraudžia reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams priskirti Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose (tame tarpe ir kolektyvinėje sutartyje) numatytas privalomas išmokas, susijusias su darbuotojo atliekamų funkcijų vykdymu, tačiau tik ta dalimi, kuria šios išmokos neviršija Darbo kodekse numatytų privalomų išmokų.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos išmokos, numatytos kolektyvinėje sutartyje ir išmokamos darbuotojams nutraukiant su jais darbo santykius, gali būti priskiriamos paskirstomosioms sąnaudoms, o tik tos išmokos ir tik tokia apimtimi, kokia yra numatyta Darbo kodekse ar kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, jei darbuotojui, atleistam iš darbo darbdavio inciatyva be darbuotojo kaltės (pagal Darbo kodekso 57 straipsnį), kolektyvinėje sutartyje visais atvejais yra numatyta ir išmokama keturių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o remiantis Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalies nuostatomis tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, tuomet, vadovaujantis Aprašo 27.14 papunkčio nuostatomis, ūkio subjektui, vykdančiam sąnaudų paskirstymą, priklausomai nuo darbuotojo išdirbto laiko, leidžiama paskirstomųjų sąnaudų grupei priskirti dviejų arba pusės vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kaip tai numato Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalies nuostatos, o likusi išmokos suma, numatyta kolektyvinėje sutartyje, turi būti priskirta nepaskirstomųjų sąnaudų grupei.

Kolektyvinių sutarčių sąnaudas, susijusias su papildomomis naudomis darbuotojams (nesusijusiomis su darbo funkcijų vykdymu), kurios nėra būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti ir kurių įmonės neturėtų susigrąžinti vartotojų sąskaita, negali būti pripažįstamos paskirstomosiomis sąnaudomis, kurios yra būtinos reguliuojamos veiklos verslo vieneto veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Kolektyvinių sutarčių sąnaudas, susijusias su papildomomis naudomis darbuotojams, ūkio subjektai gali finansuoti iš Tarybos nustatytos reguliuojamos veiklos investicijų grąžos (normatyvinio pelno) arba iš nereguliuojamos veiklos pajamų.

Vadovaujantis Aprašo 27.14 papunkčio reikalavimais bei Darbo kodekso nuostatomis, reguliuojamų kainų paslaugoms ir atitinkamiems verslo vienetams leidžiama priskirti Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose (tame tarpe ir kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema) numatytas privalomas išmokas, susijusias su darbuotojo atliekamų funkcijų vykdymu (be papildomų naudų), tačiau tik ta dalimi, kuria šios išmokos neviršija Darbo kodekse numatytų privalomų išmokų. Išmokos, kurios yra susijusios su papildomomis socialinėmis naudomis ar lengvatomis darbuotojams (išmokos įvairioms kultūros, sveikatinimo ir sporto paslaugoms, gimimo pašalpos, išmokos už mokymosi ir papildomas atostogas, pašalpos mirties atveju, pašalpos už nepilnamečius ir neįgalius šeimos narius, parama profsąjungoms) bei išmokos, kurios viršija Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas privalomas išmokas bei kitos su darbuotojo atliekamų funkcijų vykdymu nesusijusių išmokų sąnaudos, turi būti priskirtos nepaskirstomųjų sąnaudų grupei.