Pagal 2009 m. liepos 8 d. patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 76.9 papunktį, skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kuro ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktūra (Metodikos 58.4.1 papunktis), šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 papunktis), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 58.4.7 papunktis), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 papunktis) ir pirktos šilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 papunktis).
Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. kovo 17 d. viešame išaiškinime dėl papildomos kuro ir (ar) šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų ir pajamų neatitikimo dedamosios skaičiavimo, Taryba paaiškino Metodikos 76.9 papunkčio taikymą ir nurodė, kad ribos (mažins) faktines sąnaudas už kurą ir (ar) įsigyjamos šilumos sąnaudas tais atvejais, kai faktinės sąnaudos bus didesnės už sąnaudas, apskaičiuotas pritaikius: bazinę kuro struktūrą (Metodikos 58.4.1 papunktis), išskyrus Metodikos 76.10 papunktį; ir (ar) šilumos nuostolių apimtį (Metodikos 58.4.4 papunktis); ir (ar) lyginamąsias kuro sąnaudas (Metodikos 58.4.7 papunktis); ir (ar) kuro kainas (Metodikos 58.4.5 papunktis) ir pirktos šilumos kainas (Metodikos 58.3.1 papunktis).
