Šilumos ūkio įstatymo 10
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nepriklausomam šilumos gamintojui, kaip ir
kitiems šilumos tiekėjams, reguliuojama šilumos gamybos kainodara yra
privaloma, jeigu NŠG atitinka bent vieną iš trijų numatytų reikalavimų. Vienas
jų – NŠG yra taikoma privaloma gamybos kainodara, jei gamintojo nuosavybės ar
kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros
energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ir modernizavimui
finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos (toliau – ES)
parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos
finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija.
Nors Šilumos ūkio
įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyto termino „ES finansinė parama“ reikšmė
nėra tiesiogiai apibrėžiama ir aiškiai nėra detalizuojamos šios paramos rūšys,
tačiau, vadovaujantis ES paramą reglamentuojančiais teisės aktais, ES finansinė
parama bendrąja prasme yra įvardijama kaip ES struktūrinių fondų, Europos
bendrijų iniciatyvų, ES paramos žemės ūkiui ir kitos ES paramos finansinės
paramos lėšos, skiriamos Lietuvos Respublikai. Taip pat teikiama parama šilumos
ūkio infrastruktūros investicijoms finansuoti bendrąja prasme gali būti
traktuojama kaip minėtame Įstatymo straipsnyje numatytas finansavimas iš ES
struktūrinių fondų lėšų.
