Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889, 23.2 papunktyje numatyta, kad šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui optimali ūkio subjekto naudojamo kuro struktūra nustatoma, atsižvelgiant į realias technines prielaidas, pavyzdžiui, elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių įsigijimo galimybes, o prioritetas teikiamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui. Aprašo 27.2.1 papunktyje numatyta, kad šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji tikslinama atsižvelgiant į faktiškai pasikeitusią ūkio subjekto naudojamo kuro struktūrą (padidinus kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą).
Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 75.2.1 papunktyje numatyta, kad šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į išaugusią kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ūkio subjekto naudojamo kuro struktūroje. Šiuo atveju koreguojamos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytos lyginamosios kuro ir elektros energijos sąnaudos šilumos vienetui gaminti ir koreguojama šilumos kainos pastovioji dedamoji. Pagrindinė šilumos kintamosios kainos dalies keitimo sąlyga yra atsinaujinančių energijos išteklių dalies didėjimas kuro struktūroje.
Todėl tokiu atveju, kai ūkio subjektas nori keisti kuro struktūrą ne dėl padidėjusios atsinaujinančių išteklių dalies, o pavyzdžiui, vieną atsinaujinančių išteklių kuro rūšį keičia kita, bazinių kainų galiojimo metu kuro struktūra nebus koreguojama. Ūkio subjektas bendra tvarka turėtų teikti Tarybai derinti investicijų projektą, susijusį su kuro rūšies keitimu: Tarybai įvertinus ir pripažinus, kad ši investicija yra būtina šilumos tiekimo veiklai vykdyti, šios sąnaudos bus įskaičiuotos į pastoviąsias sąnaudas.
