Įeiti
Publikuota: 2018.12.28. Atnaujinta: 2019.01.02

Kaip nuo 2019 m. sausio 1 d. šilumos tiekėjai gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutartyse turi nurodyti kainos pasirinkimą, kad būtų padengtos jų įsigijimo sąnaudos?


Gamtinių dujų įsigijimo šilumos gamybai tvarka keičiasi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymą.
Komisija, siekdama užtikrinti teisingą tiek šilumos tiekėjų, tiek vartotojų atžvilgiu gamtinių dujų įsigijimo sąnaudų pripažinimą būtinosiomis ir įtraukimą į šilumos kainą, 2018 m. gruodžio 31 d. pakeitė Šilumos kainų nustatymo metodiką (Komisijos nutarimai  Nr. O3E-474 ir Nr. O3E-477). Numatyta, kad tais atvejais, kai gamtinės dujos perkamos ne gamtinių dujų biržoje, gamtinių dujų (žaliavos) kaina, įtraukiama į šilumos kainos skaičiavimus, negali viršyti 105 proc. vidutinės gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos šalyje.
Komisija rekomenduoja šilumos tiekimo bendrovėms, sudarant gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutartis su gamtinių dujų tiekėjais bei formuojant savo gamtinių dujų pirkimo strategijas, atsižvelgti į numatytas gamtinių dujų (žaliavos) įsigijimo sąnaudų pripažinimo būtinosiomis ir įtraukimo į šilumos kainą sąlygas. Dvišalių gamtinių dujų pirkimo−pardavimo sutarčių dėl gamtinių dujų įsigijimo sudarymo atveju, siekiant neviršyti vidutinės gamtinių dujų biržos kainos, yra tikslinga sutarties gamtinių dujų įsigijimo kainos apskaičiavimo formulę sieti su gamtinių dujų biržos kaina.