Įeiti
Publikuota: 2018.10.19. Atnaujinta: 2018.10.19

Kaip šilumos bazinės kainos skaičiavimuose turi atsispindėti įrenginių suskirstymas pagal grupes?


Šilumos tiekėjai šilumos bazinės kainos skaičiavimuose pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 62.1.1.1 ir 62.1.1.3 papunkčius būtinąsias šilumos (produkto) gamybos pastoviąsias bei kintamąsias sąnaudas turi išskaidyti į šilumos (produkto) gamybos ūkio subjekto šilumos šaltiniuose (Metodikos 62.1.1.1.1 ir 62.1.1.3.1 papunkčiai) bei į šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo (Metodikos 62.1.1.1.2 ir 62.1.1.2.2 papunkčiai) sąnaudas. Šilumos poreikio piko pajėgumus ir rezervinius šilumos gamybos pajėgumus užtikrinančių įrenginių tiek pastoviosios, tiek kintamosios sąnaudos yra priskiriamos vienai bendrai paslaugai ir šių pajėgumų sąnaudų atskirti Metodika nereikalauja. Atitinkamai, pagal minėtoms paslaugoms priskirtas sąnaudas, vadovaujantis Metodikos 69.1.1.1.1 ir 69.1.1.1.2 papunkčiais, yra nustatomos ir atskiros bazinės vienanarės kainos (kainos dedamosios) šilumos (produkto) gamybos šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose bei šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugai.

Atkreipiame dėmesį, jog pagal minėtos Metodikos 632 punktą, šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, minėti reikalavimai būtinąsias šilumos (produkto) gamybos (pastoviąsias ir kintamąsias) sąnaudas išskaidyti į šilumos (produkto) gamybos šilumos šaltiniuose bei į šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudas netaikomi, bet skaičiuojamos bendros būtinosios šilumos (produkto) gamybos sąnaudos šilumos kiekiui QHG pagaminti ir nustatoma bendra šilumos (produkto) gamybos kaina (Metodikos 69.1.1.1 papunktis). Šiuo atveju taikomas Metodikos 20.3.12 ir 39.2.14 papunkčiuose nustatytas šilumos generavimo šaltinių galios ribojimas.

Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202, taikomas tik tose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose, vadovaujantis Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado, patvirtinto Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6, nuostatomis, šilumos gamybos įrenginių paleidimo ir derinimo darbus atlieka bent vienas potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas ir (ar) šilumą gamina bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas.

Vadinasi, šilumos tiekėjas, kurio aptarnaujamoje teritorijoje šilumos gamybos įrenginių paleidimo ir derinimo darbus atlieka bent vienas potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas ir (ar) šilumą gamina bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, kaip tą numato ir Metodikos 641 punktas, turi diferencijuoti (atskirti) šilumos (produkto) gamybos bazines sąnaudas ir šilumos (produkto) gamybos vidutinę kainą (kainos dedamąsias) pagal kiekvieną tokią centralizuoto šilumos tiekimo sistemą. O centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms, kuriose nėra nepriklausomų šilumos gamintojų, nei Aprašo, nei Metodikos reikalavimas išskaidyti būtinąsias šilumos (produkto) gamybos (pastoviąsias ir kintamąsias) sąnaudas į šilumos (produkto) gamybos šilumos šaltiniuose bei į šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo sąnaudas netaikomas.