Įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, jei ūkio subjektui kyla civilinė atsakomybė, t. y. kai įgaliotos valstybės institucijos ištiria nelaimingą atsitikimą darbe ir nustato bent vieną ūkio subjekto padarytą teisės aktų pažeidimą, lėmusį nelaimingą atsitikimą (priežastinis ryšys). Įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju ir nepriklausomai nuo jo priežastinio ryšio (tiesioginio ar netiesioginio) su įvykusiu nelaimingu atsitikimu, kai atsiranda prievolė atlyginti žalą darbuotojui.
Tarybos nuomone, tokio tipo draudimo polisų, kai draudžiamasis įvykis atsiranda dėl ūkio subjektų padarytų teisės aktų pažeidimų, įsigijimo sąnaudos nėra laikytinos pagrįstomis (būtinosiomis) ir neturėtų būti priskiriamos paskirstytinoms reguliuojamos veiklos sąnaudoms. Ūkio subjektas gali rinktis jam priimtinas veiklos rizikos valdymo priemones, tačiau tokio tipo draudimo polisų sąnaudos turėtų būti priskirtos nepaskirstytinų sąnaudų kategorijai.
Visais atvejais, jei nuostolių (žalos) atlyginimas atsiranda dėl neteisėto akto (angl. wrongful act), t. y. pareigų pažeidimų, aplaidumo, klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų, neveikimo, kuriuos atliko apdrausti darbuotojai ar kompanija, tokio tipo draudimo polisai nėra tiesiogiai susiję su reguliuojamų paslaugų teikimu. Taigi, Tarybos nuomone, tokios draudimo sąnaudos nėra laikytinos pagrįstomis (būtinosiomis) ir neturėtų būti priskiriamos paskirstytinoms reguliuojamos veiklos sąnaudoms, kadangi draudžiamieji įvykiai kyla iš neteisėtų įmonės (darbuotojų) veiksmų.