Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Taip pat informuojame, kad elektros energijos sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių nuomotojo ir nuomininko tarpusavio atsiskaitymų už suvartotą elektros energiją nuomojamame objekte kainodarą ir šių atsiskaitymų tvarką, ar draudžiančiųjų nuostatų nuomotojui nustatyti prie jo patiriamų išlaidų už elektros energijos persiuntimą ir tiekimą, papildomo mokesčio, siekiant padengti patirtas išlaidas dėl elektrinės įrengimo ar įsigijimo, ir gauti pelno.
Dėl gaminančio vartotojo statuso išsaugojimo, pažymime, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 54 punktą, elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų. Pagal šio straipsnio 107 dalies nuostatas, vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio, kuriame reglamentuojama gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara, nuostatas gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdoma elektrinė susiejama su vartotojo objektu (vartojimo vieta). Taip pat pažymėtina, kad Elektros energetikos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vartotojams elektros energija tiekiama šiame įstatyme ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 49 punkto nuostatas, pareiga asmeniui informuoti operatorių ir (ar) nepriklausomą elektros energijos tiekėją apie objekto, kuriame vartojama elektros energija, perleidimą atsiranda tik tuo atveju, jei šis objektas perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.
Sistemiškai vertinant aukščiau išdėstytas nuostatas, elektros energijos vartojimas savo poreikiams ar ūkio reikmėms siejamas su vartojimo objektu, o vartotojas su vartojimo objekto teisėtu valdymu nuosavybės teise ar kitu pagrindu. Atitinkamai gaminantis vartotojas siejamas su vartojimo objekto ir elektrinės, kurioje pagamintą elektros energiją priskiria vartojimo objektui, teisėtu valdymu. Taigi nuomotojas, išnuomojęs nuosavybės teise priklausantį vartojimo objektą, ir toliau būtų laikomas vartotoju Elektros energetikos įstatymo prasme, todėl jam ir toliau teisėtais pagrindais valdant elektrinę, kurioje pagaminta elektros energija būtų priskiriama išnuomotam vartojimo objektui, išliktų ir gaminančio vartotojo statusas.