Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija)
pastaruoju metu gauna iš rinkos dalyvių paklausimų, kokiu būdu geriamojo
vandens tiekėjai gali padengti išaugusias sąnaudas dėl nuo 2012 m.
sausio 1 d. įsigaliojusio Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius
įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo
(Žin., 2011, Nr. 161-7617), kuriuo buvo pakeisti mokesčio už požeminį
vandenį tarifai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl padidėjusios mokestinės
naštos vandens tiekėjai patiria papildomas sąnaudas, kurios nebuvo
vertinamos derinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
kainas, veiklos ir plėtros planai galimai bus neįvykdyti.
Komisija teikia išaiškinimą dėl galimybės perskaičiuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nepasibaigus nustatytų kainų galiojimo laikotarpiui.
Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) (toliau – Įstatymas) 22
straipsnio 5 dalį, viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo
vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika,
apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo
paslaugų kainas ir, suderinę su Komisija, teikia tvirtinti savivaldybių,
kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo
paslaugas, taryboms. Ten pat yra nustatyta, kad geriamojo vandens
tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ne trumpesniam
kaip 3 metų laikotarpiui. Be to, savivaldybių tarybos tvirtina geriamojo
vandens tiekėjo veiklos ir plėtros planus, kurie sudaromi ne
trumpesniam kaip kainų galiojimo laikotarpiui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas numato dvi aplinkybes, kurioms
esant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali
būti perskaičiuojamos anksčiau, nei baigiasi kainų galiojimo
laikotarpis: 1) kai veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba 2) kai
veiklos ir plėtros planai keičiami. Tokiu atveju apie veiklos planų
nevykdymą arba keitimą vandens tiekėjas privalo informuoti savivaldybės tarybą ir Komisiją, kuri priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio.
Atsižvelgus į minėtas Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad
geriamojo vandens tiekėjai gali kreiptis į Komisiją dėl išankstinio
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo, jei veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba veiklos ir plėtros planai dėl objektyvių priežasčių gali būti nevykdomi.
Tiekėjai, informuodami savivaldybės tarybą ir Komisiją dėl veiklos
planų nevykdymo ar galimo nevykdymo bei geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo būtinumo, turi nurodyti plano nevykdymą ar galimą nevykdymą nulėmusius objektyvius veiksnius,
kurie yra nesusiję su įmonės veikla ar neveikimu, pvz., mokesčių
pasikeitimas, negautos planuotos pajamos dėl sumažėjusių vandens
pardavimo ir nuotekų tvarkymo kiekių, itin išaugusios energetikos
išteklių bei medžiagų kainos ir pan. Taip pat turi būti pateikti skaičiavimai,
įrodantys, kad dėl nurodytų veiksnių geriamojo vandens tiekėjas negaus
pakankamai lėšų veiklos ir plėtros plano vykdymui.
Komisija, gavusi iš geriamojo vandens tiekėjo minėtą informaciją,
vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, priims spendimą dėl kainų
keitimo poreikio.