Šilumos
kainų nustatymo procedūrą šilumos tiekėjui realizuojančiam ne mažiau 10 GWh,
reglamentuoja Lietuvos
Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnis bei Šilumos
kainų nustatymo metodikos, patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų
nustatymo metodikos“, nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad:
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT):
• nustato šilumos bazinę kainą* (Įstatymo 32 straipsnio 6 dalis);
• derina perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus (Įstatymo 32 straipsnio
8 dalis);
• vienašališkai nustato šilumos kainų dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 ir 9
dalys) savivaldybei laiku nenustačius šilumos kainos dedamųjų arba savivaldybei
nepašalinus nustatytų pažeidimų.
Savivaldybių
tarybos:
• nustato konkrečias šilumos kainos dedamąsias (Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies
1 punktas ir 8 dalis);
• teikia Tarybai bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas
pastabas dėl ūkio subjekto parengto bazinės kainos projekto (Įstatymo 32
straipsnio 6 dalis).
Šilumos tiekėjai:
• apskaičiuoja, atsižvelgdami į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias
kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, ir viešai skelbia galutines
šilumos kainas (Įstatymo 32 straipsnio 16 dalies 2 punktas).
* Šilumos
bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir
kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, nustatyta ne trumpesniam nei 3 ir
ne ilgesniam kaip 5 metų reguliavimo periodui. Šį laikotarpį pasirenka
savivaldybių tarybos ar Įstatymo 32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais
atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti.
Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė.
