Mokestis
už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti nustatomas pagal šilumos
paskirstymo metodą - vartotojui apmokėti priskirtą šilumos kiekį padauginus iš
šilumos kainos. Vadovaujantis Tarybos rekomenduojamais šilumos paskirstymo
metodais, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo ir
nešildymo sezono metu nustatomas skirtingai. Tam įtakos turi faktas, kad
šildymo sezono metu pastate suvartotas ir vartotojams pagal Tarybos
patvirtintus šilumos paskirstymo metodus skirstomas šilumos kiekis susideda iš
trijų dedamųjų: 1) šilumos kiekio pastatui šildyti, 2) šilumos kiekio karštam
vandeniui paruošti bei 3) šilumos kiekio cirkuliacijai, o ne šildymo sezono
metu iš dviejų – 1) šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti 2) bei šilumos
kiekio cirkuliacijai.
Nešildymo
sezono metu šilumos
kiekis cirkuliacijai yra skaičiuotinas. Kai visuose butuose įrengta vienoda
karšto vandens tiekimo sistema, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis
cirkuliacijai apskaičiuojamas iš pastate suvartoto ir įvadiniu šilumos
apskaitos prietaisu užfiksuoto šilumos kiekio atimant pastate suvartotą šilumos
kiekį karštam vandeniui ruošti bei gautą šilumos kiekį dalinant iš butų
skaičiaus. Tais atvejais, kai butuose įrengta nevienoda karšto vandens sistema,
vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas
pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento,
kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą
dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų
sumos.
Šildymo sezono metu šilumos kiekis cirkuliacijai gali būti nustatomas:
1. Vadovaujantis
nešildymo sezono metu faktiškai pastate suvartoto šilumos kiekio cirkuliacijai
duomenimis. Šis cirkuliacinės sistemos galios nustatymo būdas yra
pagrindinis ir taikomas kol vartotojai nepasirinks ir neįgyvendins kitų šilumos
paskirstymo metoduose reglamentuotų pastato cirkuliacinės sistemos galios
nustatymo būdu. Pagal šį būdą, šildymo sezono metu, šilumos tiekėjas,
naudodamasis ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktiniais šilumos
kiekio cirkuliacijai duomenimis, apskaičiuoja kiekvieno mėnesio pastato
cirkuliacinės sistemos galias ir išveda tų galių vidurkį.
2.
Pastato šilumos punkte eksperimento (matavimo) būdu. Vartotojai, pageidaujantys tiksliau nustatyti
pastate suvartojamą šilumos kiekį cirkuliacijai, turį teisę kreiptis į
daugiabučio namo valdytoją (bendrojo naudojimo objektų administratorių,
bendriją ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį) su prašymu šilumos
paskirstymo metoduose nustatyta tvarka atlikti eksperimentą, kad būtų nustatyta
pastato cirkuliacinės sistemos galia. Eksperimento metu pastato šilumos punkte
įvadinio skaitiklio pagalba atliekami faktinio šilumos kiekio cirkuliacijai
matavimai ir, vadovaujantis išmatuotais duomenimis, apskaičiuojama faktinė
pastato cirkuliacinės sistemos galia.
Eksperimentą galėtų atlikti pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos
prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ar kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis
asmuo ar įmonė. Eksperimento metu nustatytas šilumos kiekis būtų taikomas visus
metus (tiek šildymo, tiek ne šildymo sezono metu) nustatant mokėjimus už
šilumos kiekį cirkuliacijai.
3.
Vadovaujantis auditoriaus išvada. Vartotojai, pageidaujantys labai tiksliai apskaičiuoti šilumos kiekį
karšto vandens temperatūrai palaikyti, taip pat turi teisę kreiptis į energijos
vartojimo auditą atliekančius asmenis dėl energijos vartojimo audito jų pastate
atlikimo.
Tuo atveju, jei nėra duomenų, reikalingų skaičiavimams pagal anksčiau nurodytus
tris būdus, pastate suvartotas šilumos kiekis cirkuliacijai nustatomas
sumuojant pastato butams ir (ar) kitoms patalpoms priskiriamus vidutinius
energijos sąnaudų cirkuliacijai normatyvus, įtvirtintus Atskirų
energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui
ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje.