Vartotojai
daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso 4.85
straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba
karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo
sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius
apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti
reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų.
Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens
apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16
straipsnio 4 dalyje.
Pažymėtina,
jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius
su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto
vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo
namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą
karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai
gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame
name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba
pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.
Vadovaujantis
Šilumos
ūkio įstatymo 26
straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos
tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas
įforminamas Šilumos
tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas
apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos
ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams,
atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų
prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
O3-26.