Ar nekilnojamojo turto savininkas, kuris yra gaminantis vartotojas, dėl elektros energijos persiuntimo į šį nekilnojamąjį turtą (toliau – vartojimo vieta) gali parduoti ir (ar) perduoti savo elektrinėje pagamintą elektros energiją vartojimo vietos nuomininkui, t. y. suteikti elektros energijos perdavimo (persiuntimo) paslaugą ir išrašyti atitinkamą sąskaitą už parduotą elektros energiją ir paslaugas nuomininkui? Ar reikalingi leidimai ir (ar) licencijos šioms veikloms?
Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 42 dalies nuostatas, elektros energijos persiuntimo paslauga (toliau – persiuntimo paslauga) – elektros energijos perdavimas ir (ar) skirstymas iki sutartyje nustatytos elektros tinklų nuosavybės ribos. Šio straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad elektros energijos perdavimas (toliau – perdavimas) – elektros energijos persiuntimas šios energijos perdavimo tinklais, siekiant ją pristatyti elektros energijos vartotojams arba skirstomųjų tinklų operatoriams, išskyrus elektros energijos tiekimą, o pagal šio straipsnio 50 dalies nuostatas, elektros energijos skirstymas (toliau – skirstymas) – elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais, išskyrus elektros energijos tiekimą.
Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad, elektros energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kuris elektros energiją įsigyja ir vartoja savo tiesioginiam elektros energijos poreikiui patenkinti ar tai planuoja siekdamas prisijungti prie elektros tinklų, o šio straipsnio 107 dalyje nurodyta, kad vartotojo objektas – vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio, kuriame reglamentuojama gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara, nuostatas gaminančio vartotojo nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdoma elektrinė susiejama su vartotojo objektu (vartojimo vieta).
Sistemiškai vertinant aukščiau išdėstytas nuostatas, pirma, persiuntimo paslauga siejama su perdavimo ir (ar) skirstymo tinklais, kuriuos, pagal Elektros energetikos įstatymo 41 ir 51 dalių nuostatas, atitinkamai valdo perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai, todėl klausime nurodytas elektros energijos perdavimas (persiuntimas) nuomininkams nelaikomas persiuntimo paslauga Elektros energetikos įstatymo prasme. Antra, elektros energijos vartojimas savo poreikiams ar ūkio reikmėms siejamas su vartojimo objektu, o vartotojas su vartojimo objekto teisėtu valdymu nuosavybės teise ar kitu pagrindu. Atitinkamai gaminantis vartotojas siejamas su vartojimo objekto ir elektrinės, kurioje pagamintą elektros energiją priskiria vartojimo objektui, teisėtu valdymu, todėl, nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamąjį turtą (vartojimo vietą) jo savininkas yra išnuomojęs, ir jo valdomoje elektrinėje pagamintą elektros energiją faktiškai vartoja nuomininkai, minėtų įstatymų prasme šio turto savininkas laikomas vartotoju, ir jo ir nuomininkų tarpusavio santykiai, susiję su elektros energijos, vartojamos jam priklausančiame nekilnojamame turte, pardavimu, nelaikytini reguliuojama elektros energijos sektoriaus veikla.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pažymėtina, kad elektros energijos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose nėra konkrečių nuostatų, reglamentuojančių nuomotojo ir nuomininko tarpusavio atsiskaitymų už suvartotą elektros energiją nuomojamame objekte kainodarą ir šių atsiskaitymų tvarką.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad klausime nurodyta elektros energijos pardavimo ir persiuntimo veikla nelaikytina reguliuojama elektros energijos sektoriaus veikla, ir nekilnojamojo turto (vartojimo vietos) savininkas gali išrašyti atitinkamą sąskaitą už nuomininko suvartotą elektros energiją, jei tai numatyta vadovaujantis minėtomis Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatomis su nuomininkais sudarytose sutartyse.
