Komisija vasario 24 d. organizavo apskritojo stalo diskusiją su vartotojų asociacijų atstovais. Diskusijos tema – apsirūpinimo karštu vandeniu pasirinkimo būdas ir pasirinkimo procedūros. Diskusijoje dalyvavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos, Nacionalinės vartotojų federacijos, Nacionalinės vartotojų konfederacijos, Buitinių vartotojų sąjungos, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų, Vilniaus savivaldybės, Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ atstovai. Diskusijos metu išryškėjo, kad skirtingos vartotojams atstovaujančios organizacijos turi skirtingas nuomones dėl to, kuris apsirūpinimo karštu vandeniu būdas yra naudingiausias daugiabučio namo gyventojams, ir ką gyventojai turi daryti iki balandžio 1 d. Tačiau visi vieningai pritarė, kad reikia diskusijų bei daugiau informacijos šiuo klausimu.

Ką vartotojams būtina padaryti iki balandžio 1 d.?

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Jei vartotojai nepasirenka - karšto vandens tiekėju tampa šilumos tiekėjas.
Iki 2010 m. balandžio 1 d. gyventojai turi apsispręsti, kokiu būdu nori apsirūpinti karštu vandeniu, t. y. su karšto vandens tiekėju ar be jo.
Iki 2010 m. gegužės 1 d. gyventojai apie savo sprendimą raštu turi informuoti šilumos (karšto vandens) ar geriamojo vandens tiekėją.

Kokie šių dviejų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų pranašumai ir trūkumai?

Jei gyventojai nuspręs apsirūpinti karštu vandeniu su šilumos/karšto vandens tiekėju, tuomet karštą vandenį, kaip kompleksinį produktą, pirks iš karšto vandens tiekėjo. Gyventojai mokės nustatytą kainą už karšto vandens kubinį metrą, sąlyginai pastovų mokestį už „gyvatuką“ bei skaitiklių priežiūrą. Gyventojai atsiskaitys pagal jų butuose esančių vandens apskaitos prietaisų rodmenis.
Šilumos ūkio įstatyme yra numatyta, kad pasirinkus karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju, visa name suvartota šiluma gali būti išdalinama tik tuo atveju, jei šilumos/karšto vandens tiekėjas įrengė ir metrologiškai patikrino karšto vandens apskaitą (skaitiklius).
Jei šilumos/karšto vandens tiekėjas apskaitos nesutvarkė, su „dingusiu“ karštu vandeniu sunaudota šiluma negali būti paskirstyta gyventojams, tai bus jau karšto vandens tiekėjo nuostolis. Geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, kiekio, fiksuoto namo įvadiniu skaitikliu ir butų skaitiklių rodmenų neatitikimas duos nuostolį karšto vandens tiekėjui.
Taigi karšto vandens tiekėjas, siekdamas turėti kaip įmanoma mažesnius nuostolius, bus suinteresuotas daugiabučiame name palaikyti tvarkingai veikiančią bendrąją apskaitos sistemą, t. y. kontroliuoti gyventojų suvartoto vandens deklaravimą, tvarkyti karšto vandens apskaitą ir užtikrinti metrologiškai tikslius matavimus, ieškoti daugiabučio namo vidaus sistemose „nežinia kur dingusio“ vandens.

Jei gyventojai nuspręs apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, šiluma ir geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti, (kaip ir pirmuoju atveju) būtų perkami pagal prieš karšto vandens ruošimo įrenginius sumontuoto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir geriamojo vandens tiekėjo prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.
Sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl šalto vandens ir sutartį su šilumos tiekėju dėl šilumos vandeniui pašildyti pasirašys daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo.
Visą namo įvadinių skaitiklių užfiksuotą karšto vandens ruošimui suvartotą šilumos ir geriamojo vandens kiekį pasiskirstys gyventojai. Vadinasi, jei tarp įvadinių apskaitos prietaisų užfiksuoto vandens kiekio ir vartotojų deklaruoto karšto vandens kiekio susidarys skirtumas, šį skirtumą apmokės patys gyventojai - nes jie tampa patys atsakingi už apskaitos prietaisų patikimumą bei teisingą ir savalaikį deklaravimą. Gyventojai bus patys atsakingi už tinkamų apskaitos prietaisų įsigijimą, sumontavimą, metrologinę patikrą ir pan.

Komisija atkreipia dėmesį, kad po 2010 m. gegužės 1 d. „esamos tvarkos“, kai už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti gyventojai atsiskaitydavo tiesiogiai su geriamojo vandens tiekėju pagal bute esančių karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, nebeliks. Pasirinkus bet kurį karšto vandens tiekimo būdą, šiluma ir geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti bus perkamas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, įrengtus prieš karšto vandens ruošimo įrenginį.

Dažnai pamirštama, kad apsirūpinimo karštu vandeniu būdą daugiabučio namo gyventojai gali rinktis ir keisti bet kada susitarę. Jei gyventojai iki nustatyto termino, t. y. iki 2010 m. gegužės 1 d., neapsispręs arba nepasirinks kito būdo, karštą vandenį pradės tiekti šilumos/karšto vandens tiekėjas. Tačiau gyventojai ir vėliau galės pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo (arba rinktis kitą karšto vandens tiekėją) ir apie tai raštu pranešti šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams.

Naujai diegiama sistema yra skirta:

1. apsaugoti sąžiningai suvartotą karštą vandenį deklaruojančių ir už jį atsiskaitančių namų ūkių interesus,
2. išvengti nepagrįstai didelių vandens cirkuliacijos arba „gyvatuko“ mokesčių šiltojo sezono metu,
3. užkirsti kelią galimybėms šildymo sąskaitose įkalkuliuoti „dingusio“ karšto vandens sąnaudas šaltuoju metų laiku,
4. suformuoti prievolę šilumos tiekėjui ar kitam karšto vandens tiekėjui užtikrinti sistemos „moka tas, kuris vartoja“ veikimą, o jei neužtikrina – dengti atsirandančius nuostolius savo pelno sąskaita.