Įeiti
Publikuota: 2020.05.11. Atnaujinta: 2020.06.11

VERT: gegužės mėn. vidutinė šilumos kaina 19,5 proc. mažesnė nei pernai


Vidutinė šilumos kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad gegužės mėn. vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,75 ct/kWh (be PVM). Palyginus su balandžio mėn., kilovatvalandės kaina mažėjo 8,09 proc., per metus (2020 m. gegužė / 2019 m. gegužė) – 19,53 proc.

VERT duomenimis, tai žemiausia gegužės mėn. šilumos kaina nuo 2012 m.: 2020 m. gegužės mėn., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m., vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina yra 52 proc. mažesnė.

1 pav. Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje, ct/kWh be PVM, 2012–2020 metais (atsisiųskite)

1_pav_2020_05_11.png

Kuro kainos

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Į 2020 m. gegužės mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. kovo mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 133,79 Eur/tne yra 3,20 proc. mažesnė nei į balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2020 m. vasario mėn. biokuro kaina (138,21 Eur/tne).

Į gegužės mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė kovo mėn. gamtinių dujų kaina 306,01 Eur/tne) (atnaujinta 2020-06-11), palyginus su į balandžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė vasario mėn. kaina (367,13 Eur/tne), mažėjo 16,65 proc. (atnaujinta 2020-06-11)

Per metus (2020 m. gegužė / 2019 m. gegužė) biokuro kaina mažėjo 26,93 proc., gamtinių dujų – 34,85 proc. (atnaujinta 2020-06-11)

  2 pav. Biokuro ir gamtinių dujų kainų palyginimas, Eur/tne (atsisiųskite) (atnaujinta 2020-06-11)

atnaujinta_2020_06_11.png

Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose

Tarp penkių didžiųjų miestų gegužės mėn. už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Palyginus su balandžio mėn., šilumos kainos 3–17 proc. mažėjo visuose didžiuosiuose miestuose, per metus (2020 m. gegužė / 2019 m. gegužė) – 12–30 proc.

Šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, todėl gyventojų mokama kaina už šilumos energiją toliau tekste nurodoma su 9 proc. PVM.

Gegužės mėn., palyginus su balandžio mėn., AB „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėja 17,24 proc. (2020 m. gegužės mėn., palyginus su 2019 m. gegužės mėn., kaina mažėja 11,61 proc.), AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams – 16,91 proc. (2020 m. gegužės mėn., palyginus su 2019 m. gegužės mėn., kaina mažėja 30,0 proc.). Šilumos kainos mažėjimą šiuose miestuose iš esmės lėmė dėl sumažėjusio šilumos poreikio išaugusi konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų, dėl ko aukcione šiluma parduodama mažesne kaina (AB „Kauno energija“ vidutinė NŠG parduodamos šilumos kaina per mėn. sumažėjo 82,76 proc., AB „Klaipėdos energija“ – 56,30 proc.).

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina gegužės mėn., palyginus su balandžiu, mažėja 11,47 proc. (2020 m. gegužės mėn., palyginus su 2019 m. gegužės mėn., kaina mažėja 25,42 proc.), AB „Šiaulių energija“ aptarnaujamiems vartotojams – 3,25 proc. (2020 m. gegužės mėn., palyginus su 2019 m. gegužės mėn., kaina mažėja 23,35 proc.), AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamiems vartotojams – 2,71 proc. (2020 m. gegužės mėn., palyginus su 2019 m. gegužės mėn., kaina mažėja 13,75 proc.).

3 pav. Šilumos kaina didžiuosiuose miestuose, ct/kWh su 9 proc. PVM (atsisiųskite)

3_pav_2020_05_11.png

Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse

Gegužės mėn. tiek tarp penkių didžiųjų miestų, tiek visoje Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai (2,80 ct/kWh su PVM), anksčiau ilgą laiką pigiausia buvo UAB „Utenos šilumos tinklai“ tiekiama šiluma. Daugiausiai už šilumą moka

UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai (8,74 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 90 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Gegužės mėn., palyginus su balandžiu, labiausiai – 43,83 proc. (2,38 ct/kWh su PVM) – mažėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos tiekiamos šilumos kaina: daugiausiai įtakos kainos mažėjimui turėjo įstaigos sąnaudų sumažinimas dėl ankstesniu laikotarpiu gautų papildomų pajamų neteisingai skaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas (atliktas neplaninis patikrinimas) – vartotojams 15 mėn. bus taikoma 0,85 ct/kWh šilumos kainą mažinanti kompensacija. Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų bei mažesnių gamtinių dujų kainų UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina mažėjo beveik 10 proc.

Gegužės mėn. baigė galioti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ šilumos kainą mažinanti kompensacija (0,40 ct/kWh), todėl vartotojams šilumos kaina nežymiai augo (5,83 proc.).

4 pav. pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Tarybos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo rodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, rudai – daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).

4 pav. Šilumos kainos 2020 m. gegužės mėn., ct/kWh su PVM (atsisiųskite)
4_pav_2020_05_11.png

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2020 m. gegužės mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2020 m. kovo mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių ir gamtinių dujų biržose įsigyto kuro kainas, yra ribojamos Tarybos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Tarybos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.

Gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėja. 2019 m., palyginti su 2018 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,2 procentinio punkto – nuo 36,0 proc. iki 30,8 proc., o biokuro dalis augo 7,3 procentinio punkto – nuo 59,4 proc. iki 66,7 proc. 2020 m. gegužės mėn. šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudaro 68,02 proc., gamtinės dujos – 29,52 proc.

5 pav. Šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra 2015–2020 m. (atsisiųskite)

5_pav_2020_05_11.png