Įeiti
Publikuota: 2020.04.27. Atnaujinta:

VERT: Baltijos šalių ir Lenkijos reguliuotojai pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimo projekto II etapo kaštų pasidalijimo


Bendras reguliuotojų susitarimas

2020 m. balandžio 27 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojai pasirašė bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos nacionalinių reguliavimo institucijų susitarimą dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo įgyvendinant bendro intereso projekto „Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais“ II etapą.

 

Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis gauna teigiama naudą, reguliuotojai priėmė bendrą sprendimą, jog kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO). Bendri šio etapo investicijų kaštai yra 1 219,86 mln. Eur (be ES paramos), iš jų Lietuvai tenka 474,01 mln. Eur, Lenkijai – 535,76 mln. Eur, Estijai – 110,60 mln. Eur, Latvijai – 99,50 mln. Eur.

 

„Džiugu, kad visų keturių šalių nacionaliniai energetikos reguliuotojai, suprasdami integracijos į kontinentinės Europos tinklą svarbą, užtikrino sklandų projekto derinimo procesą ir efektyvų bendradarbiavimą. Tai patvirtina pasirašytas bendras susitarimas dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo, kuris užtikrina sėkmingą tolesnį projekto įgyvendinimą“, – sako Tarybos pirmininkė Inga Žilienė.

 

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojų susitarimasvienas iš reikalavimų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams teikiant bendrą paraišką Europos Komisijai, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų.

 

ES paramos kreipimasis

 

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF) maksimalus galimas paramos intensyvumas – iki 75 proc. Bendra perdavimo sistemos operatorių paraiška turi būti pateikta CEF ne vėliau kaip iki gegužės 27 d.


Jeigu projektui būtų gauta ES parama, Lietuvos PSO tenkantys investicijų kaštai sudarytų 118 502 500 Eur (CEF finansuojama dalis – 355 507 500 Eur).

Atitinkamai mažėtų ir įtaka reguliuojamai elektros energijos perdavimo paslaugos kainai: gavus ES paramą, dėl numatytų atlikti investicijų perdavimo paslaugos kaina Lietuvoje, palyginus su nustatyta 2020-iems metams, lygia 0,814 ct/kWh, 2026-2045 m. laikotarpiu vidutiniškai didėtų 11 proc., negavus ES paramos – 28,32 proc.

Lietuvoje perdavimo kaina galutiniame elektros energijos tarife buitiniams vartotojams  (vidutinė nediferencijuota kaina) sudaro apie 6,4 proc.

Apie sinchronizacijos projektą

 

Sinchronizacijos projekto II etapo investicijas sudaro Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų, sinchronizavimui reikalingų valdymo sistemų atnaujinimas, stiprinimas. Lietuvoje numatyta naujos jūrinės jungties Lenkija–Lietuva statyba ir jai prijungti reikalingos Darbėnų 330 kV skirstyklos statyba, esamos perdavimo linijos rekonstravimas ir naujo 330 kV  ruožo  iki  Darbėnų  pastotės  statyba,  taip pat papildomų 2 sinchroninių  kompensatorių  statyba, valdymo sistemų atnaujinimas ir diegimas, reikalingas sinchroniniam darbui su Kontinentinės Europos tinklu.

 

Taip pat Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriai į sinchronizavimo projekto II etapo investicijas įtraukė ir baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) dažniui reguliuoti finansavimą. Lietuvos PSO turi su kitais Baltijos šalių PSO susitarti dėl būsimo dažnio išlaikymo rezervų ir automatinio dažnio atkūrimo rezervų rinkos modelio, su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis – dėl rinkos tyrimo sąlygų, kad nustatytų paslaugos apimtį ir potencialius paslaugų teikėjus, kurie ekonomiškai efektyviai ir laiku plėtotų, eksploatuotų ar valdytų įrenginius, skirtus dažnio išlaikymo rezervų ir automatinio dažnio atkūrimo rezervų paslaugoms.

******

Visas Baltijos šalių sinchronizacijos projektas yra įgyvendinamas 3 etapais  (I etapo investicijas Lietuvos energetikos reguliuotojas suderino 2018 m. rugpjūčio 31 d., šiam projektui paramą skyrė Europos Komisija).

Primename, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos nacionalinės reguliavimo institucijos, suprasdamos Baltijos šalių elektros sistemos integracijos į kontinentinės Europos tinklą svarbą, 2019 m. gegužės mėn. pasirašė bendradarbiavimo susitarimą (susipažinti galite čia), įtvirtinantį koordinuotą reguliuotojų požiūrį ir įsipareigojimus, užtikrinant sklandų investicijų derinimą, įskaitant sprendimo priėmimą dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo.